Italija – nuostabi šalis, pilna draugiškų žmonių. Joje man teko pabūti keletą dienų. Oras Italijoje buvo šiltas, nors beveik kiekvieną dieną lijo. Šioje šalyje sutikau daug draugiškų ir linksmų žmonių, ne tik iš Italijos, bet ir iš kitų Europos šalių: Belgijos, Prancūzijos, Ispanijos, Turkijos, Danijos, Bulgarijos. Romoje apsilankėme Šv. Petro bazilikoje. Taip pat teko pabuvoti Neapolio mieste ir istorinėje vietoje – Pompėjoje. Kiekviena diena šioje šalyje buvo lyg šventė. Valgėm labai skanų itališką maistą, kurį patiekdavo patys mokyklos mokiniai. Vieną dieną jie mus pamokino savų gudrybių, pavyzdžiui, kaip nešti tris lėkštes vienu metu. Visą savaitę gyvenau su labai draugiška ir šilta šeima, vėliau, kai reikėjo išsiskirti, buvo sunku. Paskutinę dieną Italijoje buvo skaudžiausia, nes reikėjo atsisveikinti su visai draugais. Italijoje patyriau daug įspūdžių, pasitikrinau savo anglų kalbos žinias, todėl visada būsiu dėkinga mokytojoms, kurios suteikė šią galimybę. Ačiū.

Vaida Jablonskytė, 11 klasė

Pirmą kartą buvau išvykusi į užsienį, į Italiją. Džiaugiuosi, kad paruošiau projektą apie Lietuvos nacionalinius valgius, šventes, nes labai norėjau nuvykti į mano svajonių šalį – Italiją.

Vos išlipus iš lėktuvo Italijoje pajutau šilto, pavasarinio vėjelio dvelksmą. Aplink visur žalia, saulutė šviečia, paukšteliai čiulba, tikras pavasaris! Oro uoste mus pasitiko būsimos ,,sesės“, su kuriomis tuoj pat susipažinome. Pirmą dieną keliavome po Romą. Apsilankėme Šv. Petro aikštėje, Bazilikoje, pasivažinėjome su metro. Į savo šeimas, kuriose gyvenome visą savaitę, grįžome vėlai vakare. Aš kiekvieną rytą su savo ,,sese“ Alessandra važiuodavome autobusu iki nurodytos susitikimo vietos. Važiuojant už lango atsiverdavo nuostabios kalnuotos vietovės ir laukai, horizonte matėsi kalnai, nes mano šeima gyveno atokiau nuo miestelio, labiau kalnuotoje vietoje, gražiame name. Kiekviena diena buvo pilna įspūdžių: aplankėme makaronų fabriką, Pompėją, kurioje susipažinome su jos istorija, taip pat Neapolį, čia turėjome daug laisvo laiko, taigi galėjome įsigyti lauktuvių. Vienoje Italijos mokyklų mus mokino serviruoti ir dekoruoti stalus, padaryti kavos, ,,Kapučino“. Per visą laiką, praleistą šioje šalyje, paragavome labai daug įvairių patiekalų, kurie iš tiesų buvo labai skanūs. Pastebėjau, kad italų vaikai yra draugiški, geros širdies žmonės, todėl sunku buvo su jais atsisveikinti, ypač su savo šeima, kuri manimi rūpinosi kaip savo vaiku.

Taigi, linkiu visiems nuvykti į šią nuostabią šalį ir iš arčiau susipažinti su jų gyventojais ir kultūra.

Laura Pralgauskaitė, 11 klasė