Įvertintos etninę kultūrą puoselėjančios rajono švietimo įstaigos

DIGITAL CAMERA

Spalio 27–28 dienomis šiuo metu Lenkijai priklausančiose lietuvių etninėse žemėse Seinuose ir Punske vyko metodinės dienos „Bendruomenės tradicijos, paprotinė teisė, elgesys ir etiketas“. Į šias metodines dienas buvo pakviestos ir dviejų Mažeikių rajono švietimo įstaigų darbuotojos. Rajonui atstovavo Mažeikių lopšelio-darželio „Gintarėlis“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė Jolanta Gražienė, muzikos pedagogė Roma Skirmontienė, kūno kultūros pedagogė Bronė Antanavičienė ir Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Laura Arnotaitė bei dailės ir technologijų mokytoja Inga Šilinskaitė.

Metodinės dienos – tąsa vykusio projekto

2015 metais Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras organizavo Etninės kultūros savaitę. Savaitės, kurios tema „Etnografiniai regionų metai“, tikslas – paskatinti ugdymo įstaigas giliau pažinti ir saugoti  savo krašto, regiono tradicijas ir kultūros paveldą, aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje su kultūros, mokslo įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis puoselėjant etninę kultūrą ir įgyvendinant pagrindinius ugdymo siekius bendruomenėse.

Prie šio respublikinio projekto prisijungė daug Lietuvos švietimo ir kultūros įstaigų. Jose visą savaitę vyko etnografines tradicijas puoselėjančios veiklos.

„Gintarėlis“ kvietė pažvelgti žemaičio pirkion

„Smalsučių“ grupės ugdytiniai, jų tėveliai, seneliai bei pedagogės organizavo akciją „Pasirokoukem žemaitiška“. Vaikų tėveliai, seneliai rinko Mažeikių krašto smulkiąją tautosaką, dainas, padavimus, pasakojimus.

Darželyje taip pat organizuota žemaitiška vakaronė „Žemaičių pirkios vidun pažvelgus“. Jos metu dainuotos žemaitiškos dainos, žaisti žaidimai, rateliai, pasakoti tarmiški pasakojimai. Vaikai prisilietė prie žemaičių papročių, tradicijų, susipažino su žemaičių buitimi. Sužinojo apie žemaičių darbus. Močiutės, mamos paruošė žemaitiškų patiekalų stalą.

Vaikams įsiminė ir turininga popietė „Strioks, boks žemaitoks“ su Mažeikių vaikų ir jaunimo etnografinio ansamblio „Alksnioka“ buvusiais nariais Viliumi Makejevu ir Roku Gražiu, kurios metu skambėjo žemaitiška muzika, dainos.

Židikiškiai ieškojo žemaitiškos savasties

Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos bendruomenė Etninės kultūros savaitę pavadino „Aš+Žemaitija=Savastis“. Jos metu mokiniai ir mokytojai kalbėjo tarmiškai, mergaitės pynėsi plaukus į dvi kasas, organizavo ekskursiją į Ukrinų kaimą, kur vyr. bibliotekininkė Valda Muravjovienė gimnazistams papasakojo apie Lietuvos skulptorių Steponą Gailevičių. Mokiniai iš šieno padarė Žemaitijos simbolį mešką, pynė juostą, kuria paskutinę projekto dieną apjuosė mokyklą, ant kartono lapelių užrašė tėvų, senelių dar vartojamus tarminius žodžius, išrinko skambiausią, gražiausią žemaitišką žodį, o dažniausiai vartojamas tarmybes spalvotomis kreidelėmis užrašė šalia mokyklos.

Gimnazijoje svečiavosi lakūnas-instruktorius, Lietuvos archeologijos draugijos narys, Žemaičių draugijos įkūrėjas ir jos prezidentas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Žemaičių bajorų draugijos vadovas, 9-osios Žemaičių šlovės žvaigždės savininkas – Stasys Kasparavičius, kuris su moksleiviais diskutavo apie kalbėjimo tarmiškai svarbą.

Savaitė baigta vakarone, kurios metu kiekviena klasė pristatė regiono patiekalus, vaišinosi, dalyvavo viktorinoje „Pažįstu Žemaitiją – pažįstu save“.

Turininga programa

Į metodines dienas Seinuose ir Punske Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras pakvietė originaliausių, įdomiausių projektų autorius, kiek daugiau nei 40 pedagogų iš Lietuvos Respublikos.

Dalyviai metodinių dienų metu susipažino su Seinais ir Punsku, lietuviškomis vietos mokyklomis, išgirdo ne vieną įdomų Lietuvos mokslininko pranešimą apie etninės kultūros puoselėjimą bendruomenės tradicijų kontekste.

Lietuvos istorijos instituto darbuotojas dr. Vytautas Tumėnas kalbėjo apie etnografinių regionų sampratą, Lietuvos edukologijos universiteto dr. Zita Nauckūnaitė skaitė pranešimą „Kalendorinių švenčių turinys ir formos bendruomenės tradicijų kontekste“, Šiaulių universiteto docentas Juozas Pabrėža sužavėjo pranešimu „Gimtoji kalba ir tarmė kaip tautinio tapatumo ženklai kitos kultūros aplinkoje“. Pranešimo metu mokslininkas ne kartą pateikė etnografinių ekspedicijų iš Židikų krašto pavyzdžių, gražiai atsiliepė apie vietos žmones.

Pastebėtos abi švietimo įstaigos

Seinuose mokytojai praktikai skirtingose amžiaus tarpsnių grupėse dalinosi ir etninės kultūros ugdymo gerąja patirtimi. Net dviejų iš penkių grupių veiklas koordinavo Mažeikių rajono atstovės. Darželio-lopšelio „Gintarėlis“ pedagogės, drauge su Klaipėdos rajono Agluonėnų lopšelio-darželio auklėtojomis, vedė kūrybinį seminarą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės atstovams, o Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos mokytojos dirbo su pagrindinio ugdymo ir gimnazijų mokytojais iš visos Lietuvos.

Mažeikius atstovavusios pedagogės teigia, kad Ugdymo plėtotės centro darbuotojų Alės Vilutienės ir Zitos Nauckūnaitės prašymai pasidalinti gerąja veiklos patirtimi, vesti kūrybinius seminarus metodinių dienų dalyviams įpareigojo, bet ir džiugino. Tai tiesioginis pripažinimas, kad Mažeikių kraštas, lopšelis-darželis „Gintarėlis“ bei Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija – aktyvūs Respublikos etnokultūros židiniai.

Laura ARNOTAITĖ

 

 



2019 | Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija | Sukurta:    Inforenoje
Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija