Ar liūdnesnio kas būti galėtų
Už likimą žmogaus šioj nakty?
Jo gimimas toks ilgas ir lėtas,
O mirtis – nelaukta ir staigi.

Vytautas Mačernis

LIDIJA KONČIUTĖ
(1962–2025)

Kaip niekada prasmingiausios pasirodė šios daugybę kartų girdėtos Vytauto Mačernio eilutės, kai birželio 29-osios rytą pasiekė skaudi žinia – šįryt mirė kolegė LIDIJA KONČIUTĖ,  Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos istorijos mokytoja. Čia JI dirbo nuo 1996 metų. Žemaitija – Lidijos Končiutės gimtinė: gimusi Akmenėje, visąlaik dirbusi Mažeikių rajone.

Sunku patikėti, kad neteks išgirsti JOS su subtiliu humoru, gilia ir įžvalgia mintimi pasakytų žodžių. JI buvo takto, reiklumo, pagarbos kitam, žodžio laikymosi pavyzdys ne tik mokiniams, bet ir mums, bendrabarbiams. Sąžiningas ir atsakingas požiūris į viską, kas JAI patikėta ar priklauso pagal pareigas: pamoka, auklėjamoji klasė, popamokiniai renginiai. Reikėdavo tik stebėtis, kaip visa tai yra iki smulkmenų apgalvota, kruopščiai paruošta ir atlikta.  Atrodydavo, lyg be jokių pastangų. Matyt, JI buvo iš tų Tikrųjų mokytojų, kuriems pedagogo darbas yra Tikrasis pašaukimas. Galbūt šeimos aplinka, nes augusi mokytojos šeimoje, o gal tai tiesiog Dievo skirtas talentas. Viena iš paskutinių JOS rekomenduotų skaityti knygų buvo Karolio Klimo kūrinys „Mokytojas“, nes skaitė LIDIJA labai daug. Mokiniams JI rekomenduodavo ir knygų, ir gerų filmų, pateikdavo  įdomių istorijos faktų, paruošdavo konkursams. Griežtais, bet teisingais reikalavimais pelnė mokinių pagarbą ir autoritetą. 

Žinojome – LIDIJOS sveikata nėra gera. Galbūt ne visada net apie tai pagalvodavome, nes JI niekada nesiskundė, buvo kantri ir santūri.

Sunku patikėti, kad daugiau JOS nesutiksime. LIDIJA  nenusišypsos ir nepaklaus: kaip sekasi…

… O lietingos ar karštos bėgs vasaros, ateis ir praeis rugsėjo 1-osios šventės… 

Apie atsisveikinimą su bendražyge LIDIJA KONČIUTE bus pranešta vėliau.