Keturi geltoni rudenys,
Keturios sniegu žvilgančios žiemos.
Keturi žali pavasariai,
Keturios gėlėmis kvepiančios vasaros.

Subėgo atsisveikinti į ketvirtokų klasę. Prabėgo ketveri mokslo metai…

Mielas mano mokiny, tikiuosi, tu supratai, kad gyventi žemėje, bendrauti, augti, kasdien vis daugiau sužinoti – didžiulė laimė.

Ačiū Jums, Tėveliai, už „Vaikystės šventę“, kurioje leidote man būti šalia jūsų vaikų ištisus ketverius metus. Branginsiu kiekvieną akimirką kartu, džiaugsiuosi dėl kiekvienos jūsų sėkmės, liūdėsiu, kai jums nepasiseks, tyliai stebėsiu, kaip augate ir iš visos širdies trokšiu, jog jūsų skrydis per mokslo vandenynus būtų sklandus.

 Jūsų pirmoji mokytoja Sonata