Šiemet Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija ir AB „ORLEN Lietuva“ mini gražią bendrystės sukaktį – jau 20 metų bendradarbiaujame kurdami galimybes jaunam žmogui augti, pažinti ir drąsiau žvelgti į savo ateitį.
Per šiuos metus keitėsi mokinių kartos, mokytojai, pasaulis aplink mus, tačiau išliko tai, kas svarbiausia – ryšys su savo kraštu ir žmonėmis, su bendruomene. Būtent šią mintį akcentavo ir bendrovės generalinis direktorius Dariuszas Zonenbergas sveikindamas susirinkusius žmones padėkos renginyje.

Esame dėkingi AB „ORLEN Lietuva“ ne tik už ilgametę paramą ir suteikiamas galimybes, bet ir už partnerystę, kuri leidžia mokyklai pažinti savo krašte veikiančią įmonę, sutikti ją kuriančius žmones, plėsti akiratį ir atrasti, kiek daug galimybių gali būti visai šalia. Ačiū už 20 metų kartu.

Kilkim ir kelkim!

Šią popietę mūsų gimnazistai lankėsi puikiame AB „Orlen Lietuva“ organizuotame renginyje „Re:finer“! Renginio metu mokiniai turėjo išskirtinę ekskursiją po bendrovės gamyklą, vėliau mokinių laukė vaišes, kūrybinės veiklos ir pokalbis apie jaunystę, ambicijas, pasirinkimus ir savo kelio atradimą su Svaru (grupės G&G Sindikatas lyderiu, visuomenės veikėju Gabrieliumi Liaudansku).

Esame dėkingi AB „Orlen Lietuva“ už tokią galimybę ir norą burti bendruomenę. Smagu, kai jaunam žmogui suteikiama proga ne tik iš arti pamatyti, kaip veikia didžiausia Lietuvos bendrovė, bet ir susipažinti su žmonėmis, kurie ją kuria, išgirsti jų patirtis bei galbūt kitaip pažvelgti į savo paties ateities galimybes.

Kilkim ir kelkim!

Šypsena – tai pro Tavo veido langą šviečianti šviesa, kuri sako žmonėms, jog Tavo širdis yra namie.

Rugsėjo 24 d. gimnazijos abiturientai ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytojos dalyvavo žydų kilmės poeto, mūsų kraštiečio Alfonso Bukonto minėjime.

Iš pradžių šis susitikimas buvo sumanytas kaip poeto gimtadienio minėjimas, tačiau netikėta žinia apie A. Bukonto mirtį pakeitė renginio prasmę – susirinkusieji poeto gimtinėje, Dapšiuose, pagerbė jo atminimą.

Ši diena mūsų gimnazijos bendruomenei įgijo dar vieną prasminį sluoksnį. Tą pačią dieną Židikuose minėjome ir 85-ąsias Holokausto metines, prisimindami čia gyvenusią žydų bendruomenę ir jos likimą. Taip rugsėjo 24-oji tapo savotiška atminties diena – priminimu, kad žmogaus gyvenimas baigiasi, tačiau jo istorija, žodis ir paliktas kultūrinis pėdsakas išlieka.

A. Bukonto kūryba ir jo ryšys su mūsų kraštu abiturientams leido literatūrą patirti ne vien kaip vadovėlio tekstą, bet kaip gyvą atmintį, jungiančią žmogų, vietą ir istoriją.