Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija

,,Atminties laiškus“ pavarčius

Lapkričio 25 dieną sukako 30 metų, kai Židikų mokykla susigrąžino rašytojos Marijos Pečkauskaitės vardą. Ši data buvo pažymima prisimenant rašytoją, altruistę, lankant jos atminimo įamžinimo vietas Židikuose, skaitant jos kūrybą, aukojant tiems, kuriems reikia pagalbos. O gruodžio 7-ąją visi rinkosi į baigiamąjį renginį, skirtą mokyklos  vardo grąžinimo 30 -mečiui.

Renginys prasidėjo Mišiomis Židikų šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Mišias aukojo prieš  30 metų Židikuose dirbęs kunigas Antanas Gilys, kuris prisiminė niekuo neišsiskiriantį miestelį, kuriame nėra nei upės, nei ežero, bet turi šviesulį, žibintą – rašytoją Mariją Pečkauskaitę, kuri švietė gyvendama čia ir tebešviečia dabar.

Po Mišių šventė persikėlė į Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos aktų salę, kur vyko minėjimas ,,Atminties laiškai“. Besirenkantys mokiniai nešasi po žibintą ir kalba apie laiką, laiškai papuošia sceną. Laiškai kartais pasako daugiau nei susitikę žmonės, tad šventės vedėjos: mokytoja Laura Arnotaitė ir ketvirtokė Gabija Batakytė – kviečia kartu paskaityti atminties laiškus, pamąstyti, ką davė galimybė būti Marijos Pečkauskaitės mokyklos mokiniu ar darbuotoju. Apie vertybes kalbantis dvasininkas Petras Smilgys pabrėžia artimo meilę ir tikėjimą. Darant gerus darbus, neturėtum siekti sužibėti, o dirbi todėl, nes esi mylimas. Tos artimo meilės ir tikėjimo vedama gerus darbus mažame miestelyje darė Marija Pečkauskaitė, tad ir jos darbų šviesa išlikusi.

Klaipėdos universiteto profesorė Roma Bončkutė skaitė pranešimą ,,Pedagogikos krikščioniškasis ir tautiškasis dėmuo“ apie Simono Daukanto ir Marijos Pečkauskaitės ryšį. Profesorė  pastebėjo, kad rašytoja skaitydama Simoną Daukantą atpažino melodiją, ritmą, vadinasi, estetinė informacija gali būti perduodama per ritmą. Profesorės nuomone, Marijai Pečkauskaitei, jos kūrybai įtakos turėjo Simono Daukanto ritmingas sakinys. Marija Pečkauskaitė surado sau veiklą: ugdyti.

Mokinės Gabijos ir mokytojos Lauros duetas tęsia renginį. Gabija skaito laišką, o norėdama suprasti, apie ką rašoma, klauso mokytojos aiškinimo. Kuo ypatingi 1989 metai? Atsakymų daug. Vienas iš jų – grąžintas Marijos Pečkauskaitės vardas mokyklai. Tuo metu dirbusios direktoriaus pavaduotojos J.Limantienė ir V.Petrauskienė bei lietuvių kalbos mokytoja B.Kietelytė pasakoja apie susitikimą – šventę, nukelia į tą laiką, kai grąžintas vardas, dalijasi nuotraukomis, pasakojimais, prisimena Šiaulių dramos teatro spektaklį ,,Povilas ir Marija“. Jų nuomone, tai buvo ypatingos dvasinės būsenos laikas. Buvusi tuo metu mokinė, dabar mokytoja, Saulė Ragulienė skaito eiles iš scenarijaus. Atsiminimais dalijasi kunigas A.Gylys, 14 laidos atstovas Ričardas Grušas, kuris kartu su savo mokiniu dovanoja muzikinius kūrinius. Buvusi mokinė, dabar Gabijos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Saulė Ragulienė, dėkoja buvusiems mokytojams už jų ,,virpėjimą“, gyvenimą tuo, ką darė, už ugdymą, auklėjimą. Pati stengiasi būti mokytoja, kuri džiaugiasi su vaikais.

Po mokytojos Lauros laiškų aiškinimo mokinė Gabija bando suprasti ir pati, kas rašoma laiškuose. Džiaugiasi atpažinusi gražią gimnazijos tradiciją – kasmet išrinkti Marijos Pečkauskaitės idealo siekiančią mergaitę. Prisiminimais, emocijomis dalijasi buvusios mokinės, vertos šio garbingo vardo. 2010m. išrinkta Marijos Pečkauskaitės idealo siekiančia mergaite Kornelija džiaugiasi mokykloje suformuotomis vertybėmis: rūpesčiu, atsidavimu, pasiaukojimu, kurios ir dabar padeda darbe, nuolat sau primena: ,,kilti ir kelti“, didžiuojasi savo mokykla. Negalėjęs atvykti buvęs mokinys, dabar teisininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas Tadas Varapnickas kreipiasi vaizdo įrašu į susirinkusius, dėkoja mokytojams, ypač istorijos mokytojai Lidijai Končiutei už žinias, už norą augti, siekti, tobulėti ir didžiuojasi buvęs šios puikios mokyklos mokinys. Pirmąja darboviete Židikus vadinantys mokytojai Ramunė Šakinskienė bei Stasys Dambrauskas prisimena smagias akimirkas, vyresniųjų kolegų ir mokinių pamokas.

Sugiedojus mokyklos himną, direktorė Rima Širvinskienė dėkoja už tai, kad turi puikią komandą, už gerus draugus ir perduoda Seimo nario Valiaus Ąžuolo linkėjimus bei padėkos raštus buvusiai tikybos mokytojai Daliai Sprindienei už dvasingumo ugdymą bei pavaduotojai ugdymui Laimai Bartkuvienei už vadybinę veiklą. Šventės proga gimnazijos bendruomenę sveikina bičiuliai iš Lenkijos bei Latvijos. Švietimo skyriaus inspektorė Violenita Juškevičiūtė džiaugiasi gimnazijos pasiekimais, jos kilimu ir kėlimu, gebėjimu būti pavyzdžiu kitiems, stebinti Lietuvą ir linki laiko: laiko sau, laiko artimam, laiko šalia esančiam.

 ,,Kur bebūtum, į kokią visuomenės dykvietę nepatektum, turi susikurti kad ir mažą, bet žydinčią oazę.“ Šatrijos Ragana. Tokią oazę Židikuose ir sukūrė pati Marija Pečkauskaitė, tokią oazę sekdami jos pramintu keliu stengėsi kurti ir čia mokęsi mokiniai bei dirbę mokytojai, jos dvasios vedama gyvena ir dabartinė gimnazijos bendruomenė. Į tokią šviesią atsiminimų oazę pasijuto patekę visi, susirinkę pasidalinti prisiminimais.

Mokytoja Danutė Stancevičienė

 



2019 | Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija | Sukurta:    Inforenoje