Bitelių ir priešmokyklinukų šposai Medaus klėtelėje

Žemaitijos nacionaliniame parke įsikūrusio Donato Abručio bitininkystės ūkis „Medaus klėtelė“ Platelių  pievose gano apie 100 bičių šeimų ir siūlo vaikams bei suaugusiems šaunias edukacijas: akademišką „Nuo avilio iki puodynės“ ir tautiškai akademiškai šmaikščią „Bitielių špuosa“. Orams atšilus, gėlėms sužydus priešmokyklinukai, dalyvaujantys Šviečiamojoje gyvulininkystės programoje, nusprendė: „važiuojam ir mes į skraidančių gyvūnėlių ūkį!“.

Bitininkas Donatas sako, kad „yra žmonių, kurie alergiški bitėms, ir yra žmonių, kurie alergiški kitiems žmonėms“ . O Židikų mažieji tai nealergiški niekam – nori ir šposavoti ir ratuotų bitučių pažiūrėti ir jų pasaulį pažinti – ūkį apžiūrėti, avily patupėti, bitininko skrybėlę pasimatuoti,  tranus paganyti, apiterapijos namely pagulėti,  šiųmetinio pienių medaus  paragauti…

Kaip linksma, kaip skanu, kaip smagu  – sunku papasakoti, tad pridedu  mokytojos Ligos Musulienės  nuotraukose užfiksuotas, vaikų emocijas. Pasiveiziekit ir patys į bičių ūkį, pakol vasara kieme, lėkit.

Programos kuratorė | Socialinė pedagogė Daiva

P.S.

Bitelės Lietuvių mitologijoje vadinamos šventais Dievo vabalėliais, kurio negalima naikinti, nevalia žeminti, juk nukeliauja galybes kilometrų, sukuria stebuklingus, stiprybės žmogaus sveikatai suteikiančius, produktus.

Tikėta, kad bitelėms reikia padėti gyventi prie žmogaus. Bitininkas turėdavęs būti paprastas, teisingas, vaišingas, nešykštus, ramus. Jei bitininkas piktas, nesugyvena su kaimynais, bitės prie tokio nebūna. Medų kopiant ar semiant spiečius, bitininkas su pakviestu kaimynu susibičiuliaudavo. O tokie bičiuliai tapdavo tarsi giminės. Buvo tikima, kad bitės pačios pasirenka bičiulius. Bičiuliai nesipyksta, nepavydi. Daugeliu atžvilgiu bitės gyvenimas panašus į žmogaus. Jos gyvena šeimomis, dirba naudingą darbą, tvarkosi, rūpinasi namais. Bitės gyvenimas žmogui tampa pavyzdžiu. Ji tvarkinga, darbšti, atsakinga. Bičių gyvenimas – tobulos šeimos modelis.

Tautosakos kūriniuose bitė vadinama maloniniais, mažybiniais vardais: bitutė, bitelė, bitukė. Jai skirti gražiausi epitetai: pilkoji, ratuota, darbščioji. Turime prasmingų posakių, atspindinčių bitės gyvenimo subtilybes: „ ant visų žolynų bitelė leidžias, bet ne iš visų medų ima“, „ant gero žiedo ir bitelė sėda“, „darbšti kaip bitė“, „sek paskui bitę, nuseksi į medų, sek paskui šūdvabalį“, nuseksi į šūdą“, „vienas nieko nepadarysi, bitės sparnu nepasiriši“,  „kas myli bites, tą ir Dievas myli“ ….



2019 | Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija | Sukurta:    Inforenoje
Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija