Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla dalyvauja Mokymosi visą gyvenimą programos Comenius daugiašalės partnerystės projekte “Jaunųjų europiečių indėlis į geresnę ateitį” kartu su Italija, Ispanija, Prancūzija, Turkija, Bulgarija, Belgija ir Danija .

Projektas skatina mokinius ir mokytojus iš visos Europos dirbti kartu tam, kad prisidėtume prie geresnės ateities kūrimo, o kultūrinių panašumų ir skirtumų tyrinėjimas padeda sukurti tarpkultūrinį dialogą tarp mokyklų projekto partnerių ir vietinių bendruomenių. Vienas iš prioritetų yra aptarti, koks mūsų europinis identitetas ir pažvelgti giliau į galimybes ir pareigas, susijusias su šia bendra naryste. Kitas svarbus žingsnis susijęs su savanoryste ir solidarumu tarp kartų. Mūsų mokiniai turi galimybę suprasti ir pajausti, kaip svarbu yra skirti laiko kitiems, mokėti gražiai bendrauti su vyresne karta. Didelį dėmesį vykdant projektą telkiame į mokslinius išradimus, kurie padės mokiniams suprasti, kuo mokslas yra naudingas gerinant mūsų gyvenimą bei jų svarbą dabarties kartoms. Kitas svarbus projekto prioritetas- ugdyti supratimą apie energijos taupymą ir buvimą atsakingu vartotoju, apie „žaliųjų“ technologijų vystymo svarbą mūsų planetai. Gilinimasis į visas šias temas turėtų įtikinti mokinius, mokytojus bei visą bendruomenę, kad dirbant sutelktai galėsime sukurti gražesnę ateitį.

Rugsėjo 24-29 dienomis Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinėje mokykloje vyko Comenius daugiašalės partnerystės “Jaunųjų europiečių indėlis į geresnę ateitį“ projekto šalių partnerių susitikimas. Jame dalyvavo 14 mokytojų (iš jų du mokyklų vadovai) ir 14 mokinių. Svečius pasitikome skambant lietuviškai muzikai ir šokėjų ,,Kepurine“ , bei lietuvišku sūriu ir medumi. Projekto dalyvių laukė turininga programa. Mokyklos direktorė Rima Širvinskienė šalių mokytojų delegaciją lydėjo į susitikimą su savivaldybės bei švietimo skyriaus vadovais. Mokyklų direktoriai iš Italijos ir Prancūzijos švietimo centre domėjosi, kaip Lietuvos mokytojai kelia kvalifikaciją, kaip organizuojamas mokytojų švietimas. Mokiniai, projekto dalyviai, į susitikimą atvyko taip pat su paruoštais namų darbais. Kadangi šio projekto moto – siekiamybė sukurti geresnę ateitį, o tam reikia daug inovatyvių idėjų, todėl visos šalys partnerės parengė pristatymą apie du savo šalies nusipelniusius mokslininkus ir jų darbus. Anglų kalbos mokytoja Vilma Levickienė moksleivius pakvietė pristatyti namų darbus. Visi turėjo kuo pasigirti. Danai pristatė savo garsiojo fiziko Nilso Boro bei astronomo Ticho Brachės darbus, italai- gyrėsi radijo išradėjo Markonio idėjomis, o mes lietuvaičiai pasidžiaugėme turėdami lazerių mokslo Lietuvoje pradininką Algį Petrą Piskarską ir Kauno technologijos universiteto Telematikos laboratorijos vadovą, profesorių Arminą Ragauską- galvos smegenų skysčio matuoklio išradėją. Jo darbais susidomėjo net JAV kosminių tyrimų agentūra NASA. Taip pat mokiniai savo žinias gilino mokslinių terminų viktorinoje. Tai buvo pirmoji projekto diena, kur dalyviai pasidalino turimomis žiniomis, patirtimis. Vėliau mokslo žinių sėmėsi lankydamiesi Akcinėje bendrovėje „ORLEN Lietuva“. Generalinio direktoriaus pavaduotojas gamybinės veiklos valdymui Viktoras Vasilavičius supažindino projekto dalyvius su bendrovės veikla, gaminamais produktais. Mokiniams įspūdį padarė pažintinė ekskursija po bendrovės gamybinę teritoriją, kurioje taip pat dalyvavo gamybos direktorius Linas Čiapas.

Projekto dalyviai savo žingeidumą patenkino dalyvaudami Šiaulių universiteto organizuojamoje mokslo pažinimo šventėje –„Tyrėjų nakties“ renginiuose. Mokiniai kartu su mokytojomis Šarūne Erlickaite ir Aurelija Kasputyte lankėsi mokslininkų darbo erdvėse – mokslo ir tyrimų laboratorijose, kur buvo demonstruojami stulbinantys eksperimentai ir simuliacijos. Pasisikirstę grupelėmis mokiniai dalyvavo užsiėmimuose „Kaip išmokyti robotus matyti?“, „Ar tikrai dviratis jau išrastas?“, „Kaip atsiranda mechaniniai objektai?“, taip pat techninių projektų darbų parodoje. Ir berniukai , ir mergaitės mielai važinėjosi elektriniu dviračiu, stebėjo įspūdingą Rubenso vamzdžio veikimo demonstraciją, ultragarso ir ultravioletinių bangų dėka galinčius „matyti“ judančius aparatus, elektros energijos kelią nuo saulės iki elektros lemputės, susipažino su pagrindinėmis vaizdų apdorojimo operacijomis, analizavo demonstracinę versiją iš ko sudaryta kompiuterinės regos sistema. Demonstruojami aparatai ir studentų paaiškinimai suteikė vieniems mokiniams galimybę pasidžiaugti savo žiniomis, kiti sužinojo šį tą naujo ir įdomaus, treti – pirmą kartą susidomėjo fizikos dalyku kaip būsimos specialybės pagrindu.

Tačiau be viso to visiems labai rūpėjo pažinti šalį, jos kultūrą, papročius. Istorija visuomet glaudžiai siejasi su papročiais, todėl svečiams surengėme regiono kultūrinio paveldo vakaronę. Čia svečiai turėjo galimybę paragauti visų žemaitiškų patiekalų, o jie buvo daugeliui visai nesuprantami. Bendraudami vakaronėje aptarėme savo kulinarinio paveldo panašumus ir skirtumus. Panašumų radome daugiau su danais. Taip pat vieni kitus mokėme žaidimų, ratelių.

Svečiams parodėme, kokia graži rudenėjanti Palanga, Nida su iš tolo boluojančiomis kopomis ir kokia turtinga ir įdomi Žemaitija su sostinė- Telšiais, stovinčia ant septynių kalvų. Projekto dalyviai ne tik grožėjosi Lietuvos gamtovaizdžiais, bet ir susipažino su istorine šalies praeitimi aplankydami Kryžių kalną, Platelių šaltojo karo muziejų bei kitus kultūros ir istorijos paminklus Žemaitijoje. Laikas tarsi ,,ištirpo“ ir atsisveikinimo vakarienę bei projekto rezultatų apibendrinimą surengėme Renavo dvare. Mokyklos direktorė Rima Širvinskienė dėkojo šeimoms, kuriose visą savaitę gyveno mokiniai iš šalių- projekto dalyvių. Apibendrindama projekto rezultatus direktorė pastebėjo, kad šis projektas –tiltas, kuris jungia praeitį ir dabartį, pažinimą ir atradimą, draugystę ir bendrystę. Daug šiltų dėkingumo žodžių išsakė svečiai, projekto dalyviai. Jie nuoširdžiai žavėjosi mūsų mažos šalies turtinga ir gilia istorija, gamtovaizdžiais bei svarbiausiai, jog visi, tikėjęsi sutikti šaltus, šiaurietiško būdo žmones, savo nuomonę pakeitė, nes ne tik pamatė, bet ir pajautė lietuvių šiltumą, svetingumą. Vieni kitus supratę ir pažinę drįsome dėlioti mintis naujiems projektams, nes juk visa tai darome jaunuomenei dėl jų geresnės ateities. Visi susirado naujų draugų, praplėtė savo akiratį, o svarbiausia – pagilino anglų kalbos įgūdžius.

Laima Bartkuvienė | Direktorės pavaduotoja ugdymui, projekto koordinatorė