Kovo 10 dieną Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos aktų salėje vyko debatai ,,Ar tikrai myliu Lietuvą?“. Direktorės pavaduotoja L.Bartkuvienė pristatė renginio svečius: ekspedicijų į lietuvių tremties vietas organizatorių, keliautoją Gintautą Alekną, bendrijos ,,Lemtis“ narę, ekspedicijos dalyvę G.Žukauskienę, ekspedicijos narį, krašto apsaugos savanorį S.Sprindį, Sedos V.Mačernio gimnazijos skautus, debatuose dalyvavo ir Marijos Pečkauskaitės gimnazijos mokiniai ir mokytojai.
Keliautojas G.Alekna, pabuvojęs jau 50 ekspedicijų, papasakojo apie ekspediciją į Krasnodaro kraštą. Ekspedicijos dalyvių tikslas – tvarkyti kapus, todėl lankėsi įvairiuose Krasnojarsko krašto kaimuose, ieškojo išlikusių kapų, kuriuose palaidoti lietuviai, tvarkė juos, statė kryžius, tvėrė tvoras, tvarkė vietovę, susitiko su ten gyvenančiais lietuviais. Pasakojimas buvo iliustruotas nuotraukomis iš ekspedicijos vietų, jos įtikina, kaip keitėsi apleisti kapai po ekspedicijos dalyvių apsilankymo.
Jau dviejose ekspedicijose, Irkutsko krašte ir pernai Krasnojarsko krašte, dalyvavo Židikų gimnazijos mokytojas S.Dambrauskas. Mokytojas teigė, kad abi ekspedicijos skirtingos savo tikslais. Jei pirmais metais mokytojas teigė vykęs dėl nuotykio, tai antraisiais dėl to, kad patiko. Ekspedicijos dalyvis stebėjosi mūsų bočiais, jų fizine ir dvasine stiprybe, jų jautrumu, minčių laisve, juk jie kūrė šeimas, puoselėjo papročius. ,,O kur mūsų stiprybė, – retoriškai klausė mokytojas, – jei negebam vadovėlio paimti į rankas.“ Juk svarbu elgtis kaip tikriems lietuviams: jausti meilę artimui, atsakomybę, būti pilietiškais.
Ekspedicijoje dalyvavusi gimnazistė Samanta Uikytė teigė, kad pasikeitė požiūris į tėvynę. Mokinė supratusi, kad tai yra didžiausia vertybė, kokia trapi ir brangi gali būti laisvė.
Ekspedicijos dalyvis, savanoris, keliautojas S.Sprindys, aplankęs 46 pasaulio šalis, pačias turtingiausias, romantiškiausias, ekonomiškai stipriausias, egzotiškas, teigė, kad geriausiai jaučiasi Lietuvoje. Svečias pakvietė dalyvauti debatuose, kas man yra tėvynė. Į debatus įsijungusi mokyklos direktorė R.Širvinskienė į šį klausimą atsakė remdamasi Marijos Pečkauskaitės mintimis: Marijai Pečkauskaitei tėvynė – kaip antra mama, tai kaip gali jos nemylėti. Tėvynė – tai mes, tai kiekvienas mūsų. O kaip mylime tėvynę? Mokiniai sakė, myli gerai mokydamiesi. Skautai, kurių šūkis: Dievui, Tėvynei, Artimui, teigė tausojantys gamtą, dalyvaujantys akcijose, lankantys senelius, vaikų namus, bendraujantys su jais. S.Sprindys myli tėvynę dalyvaudamas ekspedicijose, domėdamasis istorija, politika, dalyvaudamas rinkimuose ir kt.
Tikėkimės, kad ne vienas po debatų susimąstė: ,,O kaip aš myliu tėvynę“.