Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija

Etninės kultūros savaitė mokykloje „Aš+Žemaitija=SAVASTIS“

Lietuvos Respublikos Seimui 2015 metus paskelbus Etnografinių regionų metais Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos bendruomenė pradėjo dar aktyviau nei iki šiol organizuoti įvairias veiklas, kuriomis siekia išsaugoti regioninį ir kultūrinį krašto savitumą. Etninei kultūrai gimnazijoje skiriamas ypatingas dėmesys ne tik dėl to, kad tikima, jog žmogus be stipraus savo šaknų pajautimo nyksta, bet ir dėl to, kad Židikai – miestelis netoli Latvijos sienos, todėl vietinių gyventojų tarmė, tradicijos yra veikiamos ir kaimyninės šalies.

Etninės kultūros savaitė mokykloje – tąsa dar birželį gimnazijoje organizuotos vaikų vasaros meno studijos „Atgaja“, kurioje net dvi savaites mokiniai per muziką, dailę, šokį ir raiškųjį žodį gilinosi į Lietuvos etnografinių regionų savitumus. Meno studijos metu gimnazistai parengė meninę programą ir išryškino kiekvieno regiono unikalumą. Etninės savaitės mokykloje metu dėmesys buvo skiriamas gimtam regionui – Žemaitijai, todėl savaitė pavadinta „Aš+Žemaitija=SAVASTIS“.

Etninės kultūros savaitės Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje metu buvo siekta, kad mokiniai įgytų žinių apie Žemaitiją, todėl etninė kultūra buvo integruota į visus ugdomuosius dalykas, pamokų metu kalbėta tik žemaitiškai.

Etninės kultūros savaitės mokykloje 1 dieną susipažinome su veiklomis, mokyklos kieme iškėlėme Žemaitijos vėliavą, pradėjome pinti juostą, kuria paskutinę dieną apjuosėme mokyklą.

2 diena – kasų diena. Visos mokinės pynėsi kasas, vaikinai ryšėjo tautines juosteles. Taip pat gimnazijoje svečiavosi lakūnas-instruktorius, Lietuvos archeologijos draugijos narys, Žemaičių draugijos įkūrėjas ir jos prezidentas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Žemaičių bajorų draugijos vadovas, ilgametis Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorius, pelnęs 9-ąją Žemaičių šlovės žvaigždę, užkietėjęs žemaitis – Stasys Kasparavičius, kuris su moksleiviais diskutavo apie kalbėjimo tarmiškai svarbą.

Minėdami 3-ąją etninės kultūros savaitės „Aš+Žemaitija=SAVASTIS“ dieną vykome į netoliese esantį Ukrinų kaimą, kur Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Ukrinų filialo vyr. bibliotekininkė Valda Muravjovienė mus supažindino su iškiliu XIX a. liaudies akmeninių memorialinių paminklų meistru, skulptoriumi Steponu Gailevičiumi ir jo darbais.

Sužinojome, kad didžiąją skulptoriaus kūrybinio palikimo dalį sudaro mažųjų formų architektūra (varteliai, akmeninis koplytstulpis, antkapiniai paminklai) ir skulptūra. Jo darbams didelės įtakos turėjo mediniai liaudies memorialiniai paminklai, bažnytinis baroko stilius bei atvežtinių akmeninių paminklų dekoras. Visa tai jis sugebėjo savotiškai interpretuoti ir perteikti.

Didžiausią įspūdį paliko paminklas, kurį skulptorius pasistatė pats sau, Šv. Barboros skulptūra, kuriai akmenį akmentašys ištraukė iš Varduvos upės ir, žinoma, akmeninis koplytstulpis, skirtas liaudies kovotojams dėl baudžiavos panaikinimo. Prisiminėme, diskutavome ir apie menininko kūrybos laikmetį (spaudos lietuviškais rašmenimis draudimo metas), todėl lietuviški tekstai ant Stepono Gailevičiaus paminklų mums bylojo apie kūrėjo patriotiškumą.

Miestelio bibliotekoje pažiūrėjome vietos bendruomenės kurtą filmuką apie akmentašį (žr.: https://www.youtube.com/watch?v=NYxCZKq-vXs), senų daiktų parodą, klausėmės senoviniu grafomanu leidžiamos liaudies muzikos, susipažinome su retais, senais spaudiniais ir dalyvavome trumpoje viktorinoje, kurios metu apibendrinome tai, ką naujo sužinojome.

4 diena – juostos, kuria bus apjuosta mokykla, pynimas, Žemaitijos simbolio – meškos – darymas iš šieno, gražiausio tarmiško žodžio rinkimai ir jų rašymas spalvotomis kreidelėmis prie įėjimo į mokyklą. Gimnazistai nusprendė, kad gražiausias, skambiausias žemaitiškas žodis yra OKATA (noras).

5-ąją etninės kultūros savaitės mokykloje „Aš+Žemaitija=SAVASTIS“ dieną įsiklausėm į gerokai pritilusius protėvių balsus dalyvaudami vakaronėje-viktorinoje „Pažįsti Žemaitiją – pažįsti save“, kurios metu stengėmės suprasti, ką jie mums kalba, pažinti tai, ką jie mums paliko.

Pasibūvimo metu komandos, kurias sudarė 6–8 ir I–III klasių mokiniai, minė mįsles, šoko lietuvių liaudies šokius, dainavo, kalbėjo tarmiškai, pristatė žemaitiškus patiekalus, vaišinosi, dalyvavo VII turų viktorinoje.

I viktorinos ture prisiminėme svarbiausias žemaičių charakterio ypatybes, reikšmingiausius miestus, kalbines skirtybes. II ture bandėme atpažinti Žemaitijos miestų herbus. III viktorinos turo metu analizavome Žemaitijos vėliavos simboliką. IV ture žemėlapiuose žymėjome didžiausius ir svarbiausius Žemaitijos regiono miestus. V ture pasitikrinome, ar atpažįstame mus supančių paukščių balsus. VI turo rezultatai įrodė, kad žymius žemaičius mes puikiai atpažįstame. Vaikai, padedami mokytojų, direktorės Rimos Širvinskienės nesunkiai atpažino užšifruotose nuotraukose žemaičius: Rolandą Paksą, Juliją Beneševičiūtę-Žymanienę (Žemaitę), Motiejų Valančių, Alfredą Bumblauską, Viktoriją Daujotytę, Mariją Pečkauskaitę. VII turo metu pasitikrinome, ar žinome, ką reiškia tarmiški žodžiai: abruozdaa, alkierios, cīrolis, dieviskelė, košietė, suoks, sveibelee, okata, pierninks, kalvarats ir kiti. Visą savaitę rinktą žemaitiškų žodžių archyvą perdavėme gimnazijos bibliotekininkei Daliai Sprindienei.

Viktorinos metu išsiaiškinome, kad geriausiai Žemaitiją pažįsta III klasės mokiniai, jų auklėtoja Rūta Simutienė ir į pagabą pakviestas muzikos mokytojas Juozas Daukšas. Puikius rezultatus pademonstravo ir I gimnazijos klasės mokiniai bei jų auklėtoja Vilma Levickienė. Pagyros nusipelno 8-okai ir jų auklėtoja Lidija Končiutė, rusų kalbos mokytoja Rita Druskinytė bei dailės ir technologijų mokytoja Inga Šilinskaitė, kurie užėmė 3-iąją vietą.

Gimnazijos direktorė Rima Širvinskienė, tardama žodį, pabrėžė, kad be stipraus savo šaknų pajautimo žmogus yra niekas, todėl dėkojo visiems prisidėjusiems, kad ši savaitė mokykloje taptų įsimintina.

Etninės kultūros savaitės mokykloje „Aš+Žemaitija=SAVASTIS“ organizatorės, mokytojos Aurelija Savickienė ir Laura Arnotaitė, dėkoja visai gimnazijos bendruomenei už tai, kad aktyviai prisidėjo prie idėjos įgyvendinimo, juk kartais tiek nedaug tereikia, kad palengvėtų širdis. Užtenka pažvelgti į vasaros saulę sugėrusį lapą, į vaivorykštės spalvomis sutviskusį rasos lašelį, skrendantį paukštį… Ir ateina džiaugsmas, pajunti vienybę su gimtuoju kraštu, su žeme, su medžiais, paukščiais.

Organizatorių vardu – Laura Arnotaitė

Nuotraukos Violetos Liegytės ir Nomedos Pačengaitės



2019 | Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija | Sukurta:    Inforenoje
Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija