Šiandienos mokyklos, reaguodamos į nuolat kintančius darbo rinkos poreikius, siekia ugdyti lanksčius, gebančius savarankiškai spręsti problemas ir nebijančius inovacijų mokinius. Siekiant šio tikslo, mokyklose ypač didelis dėmesys skiriamas mokinių gamtamoksliniam ir matematiniam raštingumui ugdyti. Tačiau nepaisant nei mokyklų pastangų, nei darbo rinkos poreikių tiksliųjų, gamtos, technologinių ir inžinerinių mokslų specialybės nėra itin populiarios. Viena vertus, tokią situaciją lemia mokinių nuostatos ir įsitikinimai, kad tikslieji bei gamtos mokslai yra sausi ir nuobodūs, o be to gamtamokslinio ugdymo studijų krypties menką populiarumą tarp mokinių lemia pasitikėjimo savo gebėjimais trūkumas. Visa tai nulemia žemus jų pasiekimus.

Įgyvendindami projekto „Kokybės krepšelis“ priemones ir, svarbiausia, siekdami pagerinti mokinių ugdymosi pasiekimus, gimnazijoje organizavome  kūrybines dirbtuves „Stebėk. Tyrinėk. Išmok. Kurk“ (STIK). 

Vyko savaitės trukmės užsiėmimai 7–8 klasių mokiniams.  Organizavome aplinkos tyrimo ir akademinius gamtos mokslų tiriamuosius darbus, integravome keramikos užsiėmimus. Ši tiriamųjų darbų savaitė papildė neformaliojo ugdymo veiklas ir lanksčiai padėjo integruoti į ugdomąją veiklą STEAM elementus mokantis chemijos, fizikos bei biologijos.

Chemijos užsiėmimų metu mokiniai tyrė kiaušinio lukšto ir acto reakciją, nustatinėjo pieno bei kitų maisto produktų rūgštingumą, tyrė šulinių vandens kokybę.

Fizikos sričiai atiteko žemės sukimosi periodo nustatymo, orientavimosi aplinkoje, tuštumų ir kitų intarpų plastiline nustatymo darbai.

Biologijos užsiėmimų metu mokiniai susipažino su bičių gyvenimo būdo ypatybėmis, jų produktų teikiama nauda, gamino vaško žvakes, mokėsi gaminti vaistažolinius muilus.

Kūrybinei raiškai buvo skirti menų – keramikos užsiėmimai. Mokiniai stebėjo gamtos formų įvairovę ir ją modeliavo.

Po ugdymo(si) nuotoliniu būdu daugeliui mokinių buvo sunku vėl įsijungti į gyvą mokymosi procesą, todėl ši savaitė buvo puiki priemonė šiai problemai išspręsti: darbai poromis ir grupėmis, besikeičianti grupių sudėtis (skirtingiems darbams mokiniai persiskirstydavo, dirbo skirtingų klasių, įprastai mažai tarpusavyje kontaktuojantys mokiniai), įtraukiančios probleminės užduotys ir tyrimai, plakatų, pristatymų rengimas, galimybė kurti skatino mokinius bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje, siekti geriausių rezultatų.

Tobulėjo ne tik vaikų praktiniai įgūdžiai mokantis patiems tinkamai pasirinkti darbui reikalingas priemones, bet ir buvo sudaryta galimybė plėtoti žinias patiems keliant hipotezes ir randant skirtingus argumentus jų paneigimui ar patvirtinimui.  Šios savaitės veiklos sudarė mokiniams galimybes ne tik patiems aktyviai ir savarankiškai pažinti juos supančią gyvąją ir negyvąją gamtą, bet ir patobulino jų gamtamokslinę bei tiriamojo darbo kompetencijas.

Iš mokinių atsiliepimų:

• Biologijos užduotyse reikėjo įdėti daugiausia darbo. Darėme žvakes ir muiliukus iš taukų ir muilo bazės. Kitiems tai buvo pirmas kartas, kiti tai jau buvo išmėginę ir viską nuosekliai žinojo. Diena praėjo tikrai greitai, nebuvo kada net atsipūsti.
• Viskas pavyko gerai. Fizikos bandymo metu kilo sumaištis, kai saulę uždengė debesis ir siūlų šešėliai pradingo. Bet sugalvojome, kaip pakeisti skaičiavimus, rezultatai nenukentėjo.
• Paskutinis chemijos tyrimas, bet pats įdomiausias. Tyrėme savo atsineštą vandenį iš šulinių. Atsakymai tikrai buvo gan skirtingi, nes vanduo buvo atneštas iš skirtingų kaimų: Ukrinų, Židikų ir Pikelių.
• Mūsų keramikos būrelio vadovė supažindino su pačia keramika iš teorinės pusės. Po to perėjome prie praktikos, kas kai kuriems irgi buvo išbandymas. Modeliavome viską, kiek leido fantazija. Kitiems taip patiko, jog jau užsirašė į keramikos būrelį.

Aurelija Kasputytė |Mažeikių r. Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos |fizikos mokytoja metodininkė