Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija

Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos I g.  klasės mokinė Deimantė Beržinskaitė surinko šimtą dešimtukų ir patvirtino savo vietą šimtukininkų klube!

Deimantė sako, kad „Svarbiausia siekti savo užsibrėžto tikslo ir nepasiduoti kitų blogai įtakai. Mano tikslas pasiektas, nieko nėra neįmanomo”.

 Sveikiname Deimantę ir linkime jai sėkmės!

Kelionė, maža ar didelė, yra viena iš gyvenimo dalių, neatsiejama nuo noro pažinti. Kuo platesnės erdvės atsiveria prieš akis, tuo labiau trokšti atrasti dar daugiau. Per pažinimą ateina patirtis, supratimas ir tolerancija. Pradedame mokytis prisitaikyti, suprasti, mažiau vertinti bei smerkti. Kitaip tariant, keliaujame tam, kad patirtume, o grįžę tą patirtį panaudotume kasdienybėje – galėtume kurti, duoti, auginti, atrasti ir įžvelgti.

Praėjusį savaitgalį aplankėme plačiausią Estijoje krioklį – Jagalą, kuris dažnai vadinamas Baltijos Niagara. Šniokščianti milžiniška vandens masė krinta iš 8m aukščio ir daro įspūdį savo didingumu. Sostinę Taliną: Tompea, Kadriorgo parką ir rūmus, Dainų slėnį, pamatėme Piritos buriavimo centrą, Šv. Brigitos vienuolyno griuvėsius, Tarptautinis jūrų uostą. Išvaikščiojome visą Talino senamiestį pėsčiomis –  Tompea pilį, Domo katedrą, apžvalgos aikštelės, nuo kurių atsiveria vaizdas į Talino įlanką ir senamiestį,  „Trumpąją koją“, miesto rotušę, „bandelių“ skersgatvį, miesto amatininkų ir „juodagalvių“ gildijos pastatus, Nigulistės ir Olevistės bažnyčias, „Storosios Margaritos“ bokštą.

Atsiputę SILVER PALACE  viešbutyje keliavome į Lennusadam jūrų muziejų. Jame eksponuojami laivai, karo artilerija. Muziejus išsiskiria savo interaktyvumu – į povandeninį laivą gali įeiti, į Suur Toll laivą gali įlipti, pasijausti kaip jūroje, o iš ginklų pašaudyti į ekrane skrendančius taikinius. Muziejus susideda iš dviejų dalių: muziejaus paviljono, kuriame eksponuojami istoriniai laivai, atrastas vikingų laivas, sportiniai laiveliai, žemės-vandens amfibijos, milžiniški plūdurai, šiek tiek istorijos. Kitoje paviljono dalyje vieta skirta karo technikai. Eksponuojami tiek tankai, tiek įvairūs šaudymo prietaisai, požeminės bazės. Dydžiai pritrenkiantys. O pirmajame aukšte erdvė skirta interaktyviam pažinimui. Gali susilankstyti lėktuvėlį ir juo bandyti pataikyti į taikinį, atsisėsti į tikrus lėktuvus ir pažaisti, pavaldyti vandens laivelius, užsidėti jūrininkų uniformas. Mažiesiems yra daug LEGO dalelių, o didesniesiems stovi tikras šautuvas, kuriuo gali bandyti nušauti skrendančius lėktuvus. Kita muziejaus dalis yra istorinis povandeninis Suur Toll laivas. Lauke –  dar daugiau laivų…

Pakeliui į namus užsukome į mažą Latvijos miestelį Limbaži – lankėmės Sidabro muziejuje, susipažinome su latviška virtuve – degustavome Vidžemės kulinarinio paveldo patiekalus.

Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos keliautojų, siekiančių pažinti, atrasti, patirti būrelis.

P.S.

Vienaip ar kitaip išvykimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos praskaidrina kasdienybę, suteikia mums naujų potyrių bei parodo, koks iš tiesų gražus mūsų pasaulis.

Kas su mumis?

Sveikiname visas mamas Motinos dienos proga! Būkite sveikos, laimingos ir mylimos!

1993 m. Lietuva buvo priimta į Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą. Šiandien Nacionaliniame sveikatą stiprinančių mokyklų tinkle jau yra 658 mokyklos 59 savivaldybėse ir kasmet jų skaičius auga.

Š.m. balandžio 26 dieną Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistai veiklos 30-metį paminėjo renginiu „Sveikatą stiprinančių mokyklų banga per Lietuvą 2023“, kuriame dalyvavo Mažeikių r. ugdymo įstaigos, priklausančios Sveikatą stiprinančių ir aktyvių mokyklų tinklui.

Praeitą savaitgalį, balandžio 8 d., Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos jaunieji šauliai kartu su kitais Mažeikių rajono jaunaisiais šauliais vyko Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazę. Ten vyko bėgimas naikintuvų kilimo-tūpimo taku „Runway Run‘23“. Tai unikalus, vienintelis toks Lietuvoje bėgimas kilimo-tūpimo taku, kuriuo kyla ir leidžiasi oro pajėgų orlaiviai oro policijos misiją vykdančiais sąjungininkų naikintuvais. Šio bėgimo tikslas dar kartą priminti, kad jau 19 metų esame stipriausio karinio aljanso NATO dalimi. Bėgime dalyvavo visi norintys nuo didžiausio iki mažiausio, kariai, sporto klubai, entuziastai. Bėgimo distancija 3000 m. Atstumą galėjo įveikti ir einant, ir bėgant viena kryptimi. Renginio metu vaikai susipažino su Lietuvos Kariuomenės Karinių oro pajėgų naudojamais naikintuvais ir dabar policijos misiją vykdančiais Portugalijos ir Rumunijos naikintuvais F-16 ir su pilotais, pamatė Lietuvos kariuomenės karinę ekspoziciją, ekipuotę, ginkluotę ir kitą techniką. Baigus distanciją kiekvienas dalyvis apdovanotas „Runway Run‘23“ suvenyru ir buvo pavaišintas bandele ir arbata.

Jaunųjų šaulių būrelio vadovė Gražina Mitkuvienė

Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje lankėsi 2023 metų rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos laureatė Danutė Komovienė. Buvusi pedagogė, o šiuo metu Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos „Carito“ reikalų tvarkytoja papasakojo apie savanoriškos pagalbos artimui sambūrio „Caritas“ vykdomą  humanitarinę veiklą, apie savanorių siekį padėti vargstantiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų tikėjimo, išsilavinimo, socialinės padėties ir panašiai. Trumpai pristačiusi „Carito“  veiklą Danutė pasiūlė mokiniams iš tekstilės atraižų pagaminti nuotaikingus, spalvingus paukštelius, kurie, kartu su paruoštais humanitarinės pagalbos  siuntiniais, “išskris” į Ukrainą, nešdami taiką ir ramybę. 
 

Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos aktų salė klegėjo nuo tikro „jomarko“ – čia šurmuliavo Kaziuko jomarkėlio prekybininkai, kurie visus apsilankiusius kvietė „pirkti“ įvairiausių kepinių, rankdarbių, suvenyrų. Mokinių darbeliai džiugino mugės lankytojų akis. Smaližiai galėjo įsigyti įvairiausių skanėstų: saldainių, sausainių, vaflių, pyragų ir kitų kepinių.

Džiugu, kad mokiniai, dalyvaudami tokiuose renginiuose, mokosi ne tik kultūringai bendrauti, derėtis, bet ir džiaugtis draugų sukurtais meniškais dirbiniais, pasisemti kūrybinių idėjų.

Mokyklos Mokinių taryba taria diiidelį Ačiū I g klasės mokiniams už renginio organizavimą!

Simboliška, kad šią kovo 8-ąją dominavo taip rašytojos Marijos Pečkauskaitės mėgstamų rožių balta spalva – baltas akinantis sniegas, balta pūga tarsi paslėpė tamsą ir blogį ir leido karaliauti tyrumui, gėriui. Tad pagerbę rašytojos atminimą koplyčioje, visi rinkosi Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Šv.Mišių, kurias aukodamas Mažeikių dekanas Donatas Stulpinas gražiai palygino pavasarį augalų kraunamus pumpurus, kurių ne kiekvienas išsiskleidžia, su žmonėmis, kurių vieni  neša šviesą, o kiti šviesą slepia kaip tie neišsiskleidžiantys pumpurai . Bet šių metų Marijos Pečkauskaitės premijos laureatė Danutė Komovienė nušviečia kitų gyvenimus, sušildo šalia esančių sielas.

Po Šv.Mišių Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje direktorė Rima Širvinskienė pasiūlė ,,Baltų rožių valandą” pradėti buvusios mokinės – žinomos Žemaitės dramos teatro režisierės L.Pocevičienės studijos SAVI aktorių atliekamom scenom iš spektaklio ,,Berniukas, kuris nenorėjo užaugti”. Remdamasi A.de Sent Egziuperi kūriniu ,,Mažasis princas” režisierė jaunimui kalba apie svarbiausias gyvenimo vertybes: meilę, artimo meilę, draugystę, papročius. O juk šios vertybės buvo svarbios ir Marijos Pečkauskaitės gyvenime, ne mažiau prasmingos jos ir šiandien. Gimnazijos direktorė R.Širvinskienė tradiciškai kvietė  šias vertybes puoselėjančias mergaites, dėkojo joms ir paskelbė mergaitę, siekiančią Marijos Pečkauskaitės idealo. Šiemet ja tapo II g.kl. mokinė Kotryna Drabavičiūtė, kuri už šią nominaciją dėkojo tėveliams, direktorei, pavaduotojai, mokytojams, draugams, buvusiems šalia, bei prisipažino jaučianti atsakomybę ir suprantanti, kad šis garbingas vardas įpareigoja daryti gerus darbus.

Šventėje dalyvaujantis administracijos direktoriaus pavaduotojas L.Memys įvardijo 26-ąją Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos premijos laureatę – pedagogę, Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos ,,Carito” reikalų vedėją Danutę Komovienę ir įteikė jai premiją už rašytojos atminimo puoselėjimą, už Marijos Pečkauskaitės pradėtų darbų, labdaringos, altruistinės veiklos tęsimą.

Po šios jaukios šventės kiekvienas išsinešė šviesių minčių, gerumo pumpurą, kurį, tikėkimės, pažadins ne tik pavasario saulutė, šiluma, bet ir šviesa sieloje.