Spalio 7 d. pradinių klasių mokiniai ir mokytojos vykdė visos dienos integruotas veiklas, skirtas rudeniui. Nuo pat ryto pradinukai uoliai kibo į darbą. Triūsė prie daržovių parodos. Daržovės ir vaisiai rikiavosi lyg į šventinį paradą – įgavę naujus įvaizdžius. Kiekvienas parodos eksponatas buvo savininko pristatytas ir apibūdintas.

Pirmokai prisiminė mėnesių pavadinimus, vardino jau žinomus medžius, bandė atspėti medžio pavadinimą pagal medžio lapą. Iš rudens pintinės traukė žodžius ir juos skiemenavo, skaičiavo raides. Naudodamiesi gamtinėmis medžiagomis kūrė matematinius veiksmus, tekstinius uždavinius. Antrokai, atlikdami pasaulio pažinimo užduotis, atpažino daržoves ir vaisius, juos įvardindami ir užrašydami pavadinimus, nuspalvindami, – taip prisiminė jų skonį ir naudą. Trečios klasės mokiniai piešė plakatus „Gamta – mano namai“, rašė laišką Rudenėliui. Ketvirtokai plakatuose „Saugau gamtą“ dalijosi rūpesčiu, kaip gyventi ilgai ir laimingai, kūrė ketureilius apie vaisius ir daržoves.

Po pietų išskubėję į kiemą mokiniai ir mokytojos su patyrusia dailės srityje mamos Audronės pagalba dėliojo mandalą – kilimą Rudenėliui iš įvairiausių rudens gėrybių. Kilimo raštuose savo vietą rado ir vaisiai, ir daržovės, ir gėlės, ir kaštonai, ir kankorėžiai, ir …  Pradžioje, kol kilimas buvo mažas, dirbome grupelėmis: vieni dėjo mandalą, kiti iš mokyklos aplinkos dar rinko erškėtrožių uogas, svarainius. Miela buvo ne tik stebėti, bet ir kiekvienam prisidėti prie kilimo kūrimo.

Kai pagaliau puošnieji kilimai Rudenėliui buvo baigti, su džiaugsmu kiekviena klasė jį pristatė savo draugams, direktorei ir pavaduotojai. Sudainuotos dainos, padeklamuoti eilėraščiai, parinkti Rudenėlio šventei. Antrokai sudainavo dainelę apie riešutus ir sušuko: „Rudenėli, labas!” taip,  kad išgirdo ne tik Rudenėlis…

Rezultatas pralenkė lūkesčius.