Paskutinį sausio sekmadienį mes, šeštokai, kartu su auklėtoja Daiva, važiavome į Šiaulių dramos teatrą, žiūrėjome spektaklį vaikams „Bela, Bosas ir Bulis″. Pagrindiniai spektaklio personažai – draugų trijulė – Bela, Bulis ir Bosas. Tai ne vardai, o pravardės, atitinkančios ir personažų charakterius. Bela – graži mergaitė, kaprizinga, gyvenanti tik su mama, Bulis – varganai gyvenančių tėvų vaikas, stačiokiškas berniukas. Bosas – turtingų tėvų vaikas, lepūnėlis. Visiems šiems pagrindiniams personažams trūksta dėmesio ir meilės. Jie susidraugauja ir bando vienas kitu rūpintis ir vienas kitam padėti. Pažiūrėję spektaklį supratome, kad apie problemas, rūpesčius, neigiamus dalykus kreikia kalbėti ne tik su draugais, reikia pasitikėti tėvais, artimaisiais ir kartu ieškoti sprendimų. Bilietus į šį puikių spektaklį mums padovanojo mamytė X ir už tai esame Jai labai, labai, labai dėkingi.

Važiavome ne tik žiūrėti spektaklio – norėjome pažinti teatro užkulisius. Pasirodo, kad būtų sukurtas spektaklis, reikia ne tik dramaturgo parašytos pjesės, aktorių, bet ir režisieriaus, ir jo padėjėjo, scenografo, kompozitoriaus, siuvėjų, grimuotojų, rekvizitorių, stalių, scenos darbininkų… ir dar daugelio žmonių. Aktoriaus J. Bindoko vedami siaurais teatro koridoriais klaidžiojome po erdves, kurių paprastai nemato spektaklių lankytojai – palindome po scena, apsilankėme teatro siuvykloje, rekvizitų, dekoracijų, rūbų spintose – salėse, garso įrašų studijoje, operatorinėje, mažojoje salėje. Užėjome į aktorių grimo kambarius, kai kas net ūsus prisiklijavo, pasimatavome kaukes, nusifotografavome ir… išlėkėm pramogauti… „Šen bei ten “.