Praėjusių metų rudenį, pasitinkant atostogas, Vydmantų gimnazijoje vyko “Sniego gniūžtės” stovykla, į kurią rinkosi dalyviai iš Žemaitijos regiono. Dalyvavo Kretingos, Palangos, Klaipėdos, Skuodo, Pagėgių rajonų mokiniai. Mažeikių rajonui „atstovavome“ mes – Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija. Tris dienas vykusioje stovykloje dalyvavo per 150 dalyvių. Jaunimo laukė pačios įvairiausios veiklos nuo susipažinimo iki ryšių užmezgimo, darbo komandose, artimo ryšio veiklų, kurios pareikalavo tam tikro brandumo. Dalyviai savo jėgas galėjo išbandyti orientacinėse, olimpinėse užduotyse, komandiniuose žaidimuose, asmeninėse patyriminėse bei kitose veiklose, kurios buvo orientuotos į dvasinę patirtį.

„Sniego Gniūžtė“ – tai jaunimo programa, kuri daugiausia dėmesio skiria prevencijai ir tiki, kad kiekvienas iš mūsų gali priimti teisingus sprendimus. Be to, ji padeda ugdyti bendravimo, vadovavimo įgūdžius, skatina linksmintis be svaigalų. Tai ypač aktualu šių dienų jaunimui. „Sniego gniūžtės“ programą planuoja ir įgyvendina patys paaugliai. Jiems daug lengviau sukurti bendraamžiams malonią aplinką, kuri nenuobodi ir neskatina vartoti kvaišalų.

Už lango besiskleidžiant pavasariui Vydmantų gimnazijos „Bendraamžių” klubo koordinatorė Irena Grabienė pakvietė mus sudalyvauti „Snaigės“ stovykloje. Tai ta pati programa, tik pritaikyta jaunesniems mokiniams. Vydmantų gimnazijos moksleiviai sukėlė tikrą pūgą – į „Snaigės“ stovyklą rimtam ir žaismingam šeštadieniui susirinko per 100 vaikų iš Kretingos, Skuodo, Mažeikių rajono ugdymo įstaigų, kurie buvo suskirstyti į 9 mažas grupeles. Jose mokiniai nevaržomi žaidė, diskutavo aktualiomis temomis, sprendė įvairias bendravimo, pasaulio suvokimo problemas, kūrė, mokėsi vadovavimo principų, gerbti kitų nuomones ir pasitikėti savimi, atvirai kalbėtis ir išreikšti savo jausmus, priimti kritiką bei ją išsakyti taktiškai. Užsiėmimus mažose grupelėse keitė bendri susitikimai mokyklos aktų salėje. Liūdėti nebuvo kada, kadangi kaskart mokinių laukė vis naujos užduotys, išskirtiniai pasirodymai, vaidinimai, šokiai ir žaidimai. „Snaigės“ stovykloje buvo ir sportiškoji dalis – tai olimpiada, kur grupelės stengiasi atlikti užduotis ir tapti geriausiais. Užduotys parinktos šmaikščios, bet reikalaujančios daug fizinių pastangų bei komandinio darbo. Po to mokiniai dalinosi vieni su kitais „švelnukais“ – tai trumpų siūlų gumulėliai. „Švelnukai“ kabėjo ant kaklo kiekvienam dalyviui, ištraukus siūlą iš savo „švelnuko“, linkint gero ir apsikabinant, jis užrišamas kitam bendraminčiui. „Snaigė“ –  tai stovykla, kurioje 10–14 metų mokiniai gali susirasti naujų draugų ir geriau pažinti bendraamžius. Šioje stovykloje kiekvienas gali išreikšti save ir įrodyti pasauliui, jog moka būti geru žmogumi. Tuo pačiu tai – laikas be žalingų įpročių, pilnas juoko, džiaugsmo ir kūrybos. Tai vieta, kurioje kiekvienas gali drąsiai ištarti – „aš esu mylimas ir suprastas“. Darbo mažose grupėse metu vaikai mokėsi bendrauti, nepaisydami skirtumų, nediskriminuoti ir gerbti kitus.

Socialinė pedagogė Daiva Abrutienė