Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija

„Sniego gniūžtė“

Spalio 26-28 dienomis Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos mokiniai: Viktorija Rimkutė, Liveta Skirzgilaitė, Samanta Uikytė, Sandra Jucytė, Martynas Klemenis, Tautvilas Liegis, Aurelijus Muižininkas, Donatas Veselis, Neringa Steponavičiūtė, Sandra Gikaraitė, Laura Sedauskaitė, Milda Sereikaitė ir Emilija Muravjovaitė, lydimi socialinės pedagogės Nijolės Mažeikaitės, išvyko į Kretingos rajono Vydmantų vidurinę mokyklą dalyvauti stovykloje „Sniego gniūžtė“.

Sniego gniūžtė“– tai prevencinė programa, kurios dėmesio centre yra vadovavimo įgūdžių, komandinio darbo ugdymas. Ji skirta 14-mečiams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Tai – teigiamo laisvalaikio praleidimo skatinimo programa. Suteikia informaciją apie kvaišalų poveikį, ugdo atsakingo sprendimų priėmimo įgūdžius, socialinius gebėjimus, savigarbą, skatina dalyvauti prasmingoje veikloje, išmoko atpažinti, suprasti ir išreikšti savo jausmus – tai lavina žmogų, tobulina asmenybę.

Koks programos tikslas?

Papasakoti apie kvaišalų daromą žalą. Siekiama, kad žmonės, ypač paaugliai, apsispręstų, ką nori veikti gyvenime, užsiimtų naudingu laisvalaikiu, išmoktų dvasiškai augti ir mokėtų nuoširdžiai bendrauti su kitais. Juk šiais laikais sunku rasti nuoširdžių žmonių, tačiau kiekvienam reikia švelnumo ir tvirto apkabinimo.

Kaip ši prevencinė programa paplito Lietuvoje?

Ši programa yra kilusi iš JAV Ilinojaus valstijos piktnaudžiavimo alkoholiu ir toksinėmis medžiagomis prevencijos departamento. Ją Lietuvoje pristatė Džekas Irvinas.

Kodėl programos pavadinimas „Sniego gniūžtė“?

Pavadinimas kildinimas iš tokios idėjos: „Jei aš turėsiu teigiamos įtakos tau, tu taip pat gali teigiamai paveikti kitą, ir tai gali augti kaip sniego gniūžtė“. Ši programa užsienyje prasidėjo nuo 7 paauglių ir vis kas kartą prie jos prisijungia naujų žmonių.

Stovykloje dalyvavo apie 80 mokinių iš Žemaitijos regiono, kurie buvo suskirstyti į 11 mažų grupelių. Mažos grupės yra „Sniego gniūžtės“ siela. Jose mokiniai nevaržomi žaidė, diskutavo aktualiomis temomis, sprendė įvairias bendravimo, pasaulio suvokimo problemas, kūrė, mokėsi vadovavimo principų, mokėsi gerbti kitų nuomones ir pasitikėti savimi, atvirai kalbėtis ir išreikšti savo jausmus, priimti kritiką bei ją išsakyti taktiškai.

Užsiėmimus mažose grupelėse keitė bendri susitikimai mokyklos aktų salėje. Liūdėti nebuvo kada, kadangi kaskart mokinių laukė vis naujos užduotys, išskirtiniai pasirodymai, vaidinimai kino filmų tematika, šokiai ir žaidimai. Stovyklautojai dalyvavo tryjose mini seminaruose: improvizacijų (dalyviai galėjo išmėginti savo aktorinius sugebėjimus), masažo (kur mokėsi taisyklingai daryti masažus) ir diskusijų „Vaikinai ir merginos“ (kuriame priešingos lyties atstovai klausinėjo vieni kitų jiems rūpimų klausimų).

„Sniego gniūžtėje“ yra ir sportiškoji dalis – tai olimpiada, kur grupelės stengiasi atlikti užduotis ir tapti geriausiais. Užduotys parinktos šmaikščios, bet reikalaujančios daug fizinių pastangų bei komandinio darbo.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį dauguma dalyvių nemiegojo: kas šoko, kas dainavo, o kas tiesiog bendravo, rišo „švelnukus“. „Sniego gniūžtės“ stovykloje jauni žmonės dalinasi vieni su kitais“ švelnukais“- tai trumpų siūlų gumulėliai. „Švelnukai“ kabo ant kaklo kiekvienam dalyviui, ištraukus siūlą iš savo „ švelnuko“, linkint gero ir apsikabinant, jis užrišamas kitam bendraminčiui.

Paskutinis vakaras – ramybės ir susikaupimo laikas. Žvakių šviesoje, klausydamiesi solinio koncerto, dalyviai turėjo galimybę pamąstyti apie tai, ką šioje stovykloje patyrė, kokius žmones sutiko, ką naujo išmoko. Lyriški vadovų pasirodymai, mini spektakliai, skatini susimąstyti ir pasverti asmenines vertybes.

Stovyklos pabaigoje visų dalyvių laukė įsimintinas atsisveikinimas. Ne vienas nubraukė ašaras, nes teko išsiskirti su naujais draugais. Visi stovyklautojai gavo po voką, kuriame buvo kitų dalyvių laiškai, palinkėjimai ir mintys. Tai neleis mokiniams pamiršti įspūdingų akimirkų, kurias jiems suteikė „Sniego gniūžtė“.

Nusifotografavę ir visi maloniai pavargę, bet laimingi, atsisveikino, nekantriai laukdami sekančių susitikimų ir stovyklų, kurios tampa jaunimo gyvenimo dalimi.



2019 | Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija | Sukurta:    Inforenoje
Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija