Šiais metais Tarptautinės tolerancijos dienos simbolis buvo „Tolerancijos švyturys“. Švyturys kaip simbolis reiškia pagalbą, nes rodo kelią laivams, ieškantiems kranto, padeda neužplaukti ant seklumos. Žodis tolerancija reiškia pakantumą, suteikia žmonėms gebėjimą visuomenėje sugyventi taikiai, priimti kitokį žmogų, kitokius požiūrius. Tolerancija – svarbi sąvoka, skatinanti pakantumą, gebėjimą išlaikyti pagarbą nepaisant skirtingų pažiūrų, tautybės, rasės, skirtingos religijos. Šiemet pilietinės iniciatyvos „Tolerancijos švyturys“ tikslas buvo išanalizuoti žodžio tolerancija reikšmę, su mokiniais išsiaiškinti, ar mes gyvename tolerantiškoje visuomenėje, prisiminti netolerancijos ar tolerancijos pavyzdžių, paanalizuoti XX a. istorijos pavyzdžius, susijusius su netolerancija kitai tautai, religijai ar rasei, aptarti XX a. Lietuvos istorijos faktus (nacių ir sovietų okupacijų laikotarpius), rasti tolerancijos ar netolerancijos pavyzdžių mūsų Lietuvos istorijoje ar ją vertinant. Lietuvos ugdymo įstaigos buvo kviečiamos gaminti, piešti švyturius ir organizuoti jų pristatymą mokyklos bendruomenėje, aptariant švyturio, kaip statinio, reikšmę ir tolerancijos žodžio, kaip taikaus sugyvenimo visuomenėje, prasmę.

Šioje iniciatyvoje dalyvavo ir mūsų, Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos, bendruomenė. Per pamokas, klasių valandėles kalbėtasi apie toleranciją, žiūrėti filmai, kurti koliažai, gaminti švyturiai. Lapkričio 15 dieną gimnazijoje surengta visų klasių švyturių paroda, mokyklos kieme mokiniai sukūrė gyvą „Širdžių švyturį“ – mėlynoje šnekučių jūroje bangavo balionai, o vienuoliktokai padangėn skraidino Tolerancijos žibintus: “Tolerancija – tai sielos šviesa žmoniškumo jūroje”.     

• 

•