Židikiškių „Atgają“ remiantys švedai stovyklos darbo rezultatais patenkinti

Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos meno studijos „Atgaja“ stovykloje šiemet laiką turiningai leido apie 60 moksleivių. Pasidomėti stovyklos darbu buvo atvykę ją jau dvidešimt metų remiantys Švedijos Kristianstato lietuvių bendruomenės atstovai – svečiai džiaugėsi stovyklos veikla, tad žadėjo ją finansuoti ir ateityje. Daugiau nuorodoje.

Mažeikių r. Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija skelbia atrankas šioms pareigybėms užimti

× Psichologo (-ĖS)

Darbo krūvis: 1 pareigybė

Darbo sutarties rūšis: neterminuota.

Pradėti dirbti: nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.

× Socialinio pedagogo (-ĖS)

Darbo krūvis: 1 pareigybė

Darbo sutarties rūšis: neterminuota.

Pradėti dirbti: nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.

 

× Ikimokyklinio ugdymo auklėtojo (-os)

Darbo krūvis: 1 pareigybė

Darbo sutarties rūšis: terminuota.

Pradėti dirbti: nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.

 

Pretendentai, pretenduojantys į laisvas pareigybes atrankos būdu (pokalbis) privalo pateikti šiuos dokumentus:

× Prašymą leisti dalyvauti atrankoje;

× Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;

× Išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopiją;

× Kvalifikaciją patvirtinančio dokumento kopiją;

× Gyvenimo aprašymą;

× Motyvacinį laišką.

 

Dokumentai priimami: iki 2017 m. liepos 14 d. 16.00 val.

Dokumentai pateikiami asmeniškai adresu: Dariaus ir Girėno g. 14, Židikai LT-89443, Mažeikių r. arba elektroniniu paštu: zidikai.rastine@gmail.com

Pretendentai, atitinkantys atrankos reikalavimus, bus informuojami asmeniškai ir kviečiami pokalbiui.

Atranka numatoma 2017 m. rugpjūčio 24 d.

 Telefonai pasiteirautI: (8 443) 43 246; (8 443) 55 122; (8 443) 43 227

Samantos kalba Seime

Gimnazijos  abiturientė Samanta Uikytė birželio 14 d. Lietuvos Respublikos   Seime vykusiame minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti  dalijosi ekspedicijos  įspūdžiais, patirtais tvarkant tremtinių ir politinių kalnių kapavietes  Krasnojarsko krašte.

SAMANTOS KALBOS TEKSTAS

Gerbiami šalies vadovai, buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, visi šio iškilmingo minėjimo  dalyviai ir svečiai, man, Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos abiturientei, šiandien tenka ypatinga garbė kalbėti šioje tribūnoje  bei atstovauti savo mokyklai, rajonui, netgi daliai jaunimo. Esu iš nedidelio miestelio, kuriame gyva dvidešimtojo amžiaus pradžioje gyvenusios rašytojos, altruistės, raginusios dirbti Tėvynei, Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos dvasia, kur saugomas ir branginamas jos atminimas.

Juk kurdami savo šalies ateitį, turime žinoti jos kultūrą ir jos istoriją. Dar Antikos išmintis byloja: „Žmonės, nežinantys savo istorijos, visada lieka vaikai“. Šiandien, minėdami Gedulo ir vilties dieną, prisimename vieną skaudžiausių Lietuvos puslapių – tremtį, kurią patyrė ne vieno mūsų seneliai ir proseneliai. Kokia laisvės kaina mokėta už savo krašto nepriklausomybę ir laisvę. Kiek prievarta išvežtų nekaltų žmonių taip ir nesugrįžo atgal į Lietuvą, mirė atšiauriuose Sibiro kampeliuose, su ilgesiu galvodami apie paliktą gimtinę. Liudijama, kad iš Mažeikių rajono buvo ištremta apie 800-ai žmonių, Skuodo – apie 1150, Plungės – 1500, Telšių – apie 1900. Tai tik dalis Žemaitijos, o iš viso regiono? O iš visos Lietuvos?
Bet mums tai tolima istorija, pateikiama filmuose ir atsiminimuose, o senesnių žmonių visa tai patirta. Ypatingas jausmas apima, kai turi galimybę apsilankyti ten, kur liko lietuvių kapai, kur įspausti atminties ženklai: jų statyti namai, mokyklos, gamyklos ir fabrikai.
Mūsų gimnazijos mokiniai su bendrijos „Lemtis“ nariais jau trejus metus per vasaros atostogas vyko į tremtinių gyventas vietas. Kasmet tarp grupės narių esame mes, gimnazistai ir  mokytojai,  keliaujantys  įprasminti atmintį tolimajame Sibire: tvarkyti kapus, statyti kryžius ir rinkti atsiminimus iš ten gyvenančių.

Pernai keliavome į Krasnojarsko krašte esančius kaimelius. Vykau ten kupina entuziazmo, kaip ir visa grupė. Tada ir teko įsitikinti, kad girdėti viena, o pamatyti ir pajausti visai kas kita. Nueita daugybė kilometrų, klampota pažliugusiais keliais, brautasi pro brūzgynus, kur kažin kada ar žengė žmogaus koja. Suprantama, mes žinojome, kur ir kokiu tikslu vykstame, nes kelionės vadovas Gintautas Alekna dar prieš ekspediciją skaitė keletą paskaitų, rodė filmuotą medžiagą. Vis dėlto realybė buvo kitokia  nei matyta ekrane.

Aš ir  kiti grupės dalyviai  jautėme žygio prasmę, darbo reikalingumą. Per 14 dienų aplankėme 21-ienas tremtinių kapines, trejas aptvėrėme nauja tvora, pastatėme penkis maumedžio kryžius – tegul jie liudija, kad mes nepamiršome tų, kuriems taip ir buvo nelemta grįžti į savo tėviškę. Mūsų tyliai sukalbėta malda ne vienai sielai gal bus palengvinimas, kad juos atsimena ir jaunoji karta.  

Atsidūrus toli nuo namų buvo man svarbu būti reikalinga ir svarbia. Esu įsitikinusi, kad patriotizmą reikia ugdyti nuo mažų dienų, pasitelkiant tokių kaip aš patirtį. Daugelį dalykų   supratau jau tada, kai klausiausi vadovo paskaitų, seminarų. Gintautas Alekna daugiau nei 50 kartų vyko į tremtinių vietas – jis ekspedicijos gyvas kelrodis ir enciklopedija. Su Gintautu mums buvo ramu, saugu, o jo žinios ir teikiama informacija motyvuoja ir žadina smalsumą. Visose trijose ekspedicijose  mus globojo „Lemties“ bendrijos narė Gražina Žukauskienė, turinti virš    20 -ies ekspedicijų patirtį. Praėjus beveik metams, mintyse vartau ekspedicijos dienoraščio puslapius ir išgyventus vaizdinius – ir šiandien jausmai nuolat gyvi. Niekada nepamiršiu matytų vaizdų, kaip antai, Orešnojės kaime ant kalno boluojantis baltas kryžius su mano paliktu tautiniu simboliu, tai yra, juostele arba sunykusiame Priiskovaja  kaime likusios nedidelės kapinaitės su 30 – čia lietuviškų kapų ir mūsų pastatytu mediniu kryžiumi, saugančiu čia palaidotų ramybę…  Ir dar daug kitų matytų vaizdų.

Kapinių vaizdus keičia sutiktų žmonių veidai, jų istorijos, likimai. Ne vienas sutiktas lietuvis mus pavežė sunkiai pravažiuojamais taigos keliais, taip suteikdamas stiprybės keliaujant Sibiro platybėse.

Didelį įspūdį man padarė susitikimas su tremtinių vaikais, kurie jau sunkiai surezga lietuvišką sakinį.  Lankantis Narvoje, aplankėme tremtinės Danutės Danilaitės šeimą, kuri buvo ištremta, kai jai buvo vos keli metukai, bet ji dar šiek tiek kalba lietuviškai. Labai smagu sutikti tokių žmonių, kuriems mes buvome  savi. Ji mus globojo kaip močiutė vaikaičius, pasakojo apie tremties vietas. Mane labai sujaudino vieno sutikto ten gimusio tremtinio mintis: gimė čia, Sibire, bet širdyje yra tėvų žemė – Lietuva. Tada ir pagalvojau, o kai kada mes, joje gyvenantys, neįvertiname to, ką turime – savo kalbos, papročių, tėvynės. Visa tai, ką patyriau, pakeitė mano požiūrį į gyvenimą bei vertybes. Grįžusi iš ekspedicijos, savo draugams pasakojau apie nuveiktus darbus, kelionės įspūdžius, išgyvenimus. Visi ir žavėjosi ir stebėjosi, ne vienas prasitarė, jog norėtų visa tai pamatyti ir patirti.

Manau, kad tai, ką patyriau, išgyvenau, yra gyvoji istorija, kuri turi didžiulę  prasmę. Didžiausius dėkingumo žodžius ir pagarbą šiandien tariu jums, tremtiniai, esantys ir jau išėję anapilin, grįžę iš tolimos tremties ar gūdžioje taigoje atgulę amžino poilsio už Laimę, dovanotą šiandienos kartoms.  
Lietuvos jaunime, nepraraskite tikėjimo ir nuolat perkainuokite  savo vertybes, kad kiekviena diena mums yra kaip dovana gėrio, taikos ir ramybės, gauta mainais už tūkstančių žmonių neišsipildžiusią svajonę.  
Baigdama norėčiau pasakyti, kad ir mažame miestelyje gyvenantis ir besimokantis jaunimas randa prasmingos veiklos ir giliai myli savo Tėvynę ir ja didžiuojasi.

Stovyklos uždarymas

Birželio 16 dieną nuo pat ryto stovyklautojai repetavo: šoko, dainavo, ruošė pristatymus apie nuveiktus darbus, tvarkė ir dėliojo dailės darbelius parodai.

Po pietų aktų salėje prasidėjo stovyklos uždarymo šventė, kurioje dalyvavo švietimo skyriaus specialistė L.Rubežienė, savivaldybės vicemerė S.Bernotienė, Latvijos Kalnu mokyklos direktorė, Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto dėstytoja L.Mikalauskienė, vaikai ir jų tėveliai, mokytojai, kiti darbuotojai. Gimnazijos direktorė R.Širvinskienė kalbėdama pabrėžė, kad stovykla veikia jau 21 metus ir dėkojo visiems susirinkusiems, pasidžiaugė, kad stovyklą finansavo ne tik nuolatiniai rėmėjai – švedai, bet ir savivaldybė. Šventę vedė stovyklos koordinatorė Roberta Vaitelytė. Kadangi mokiniai buvo pasirinkę skirtingus užsiėmimus, tai visi atsiskaitė už nuveiktus darbus. Muzikos užsiėmimų dalyviai dainavo ir grojo, grojo kartu su stovykloje atostogavusiais latviais ir jų vadovu. Jaunosios žurnalistės rodė savo veiklos pristatymą. Pradinukai pasakojo, kuo jie užsiėmė stovykloje. Gamtos tyrėjai paruošė filmuką apie nuveiktus darbus, išvykas į Šaltiškių molio karjerą ir Akmenės kraštotyros muziejų. Dailės užsiėmimų dalyviai ne tik paruošė darbų parodą, bet ir suruošė pačių pieštų marškinėlių pristatymą – patys atliko ir modelių vaidmenį. Stovyklautojai išmoko ir rusišką dainelę. Kadangi šie metai paskelbti piliakalnių metais, tai stovyklautojai buvo išvykę apžiūrėti rajono piliakalnių. Ką nuveikė išvykoje, parodė pristatyme. Vilniaus dailės akademijos dėstytoja L.Mikalauskienė pasakojo apie darbą su mažaisiais. Šiemet buvo pasirinkta užduotis – lipdyti, kas slepiasi pievoje. Vaikai sukūrė įvairiausių darbelių: sraigių, varlių, vabalų, boružėlių, namelių sraigėms. Stovyklos koordinatorė Roberta dėkojo visiems, dirbusiems stovykloje, ir pakvietė į lauką. Prie mokyklos stovyklautojai sušoko išmoktą šokį ir buvo nuleista stovyklos vėliava. Kupini įspūdžių stovyklautojai skirstėsi į namus.

 

Įdomi išvyka

 Kaip ir kiekvieną rytą skubėjome į dailės, muzikos, šokių užsiėmimus. Po pietų vėl kibome į darbus: piešėme, baiginėjome darbus, tvarkėme ir ruošėme parodai. 

Kai kurie vaikai vyko apžiūrėti mūsų rajono piliakalnių. Pirmiausia aplankė Daubarių piliakalnius. Vaikai, vadovaujami matematikos mokytojo S.Dambrausko, matavo jų aukštį ir plotį, klausėsi istorijos mokytojos L.Končiūtės pasakojamų legendų apie piliakalnius. Lankėsi prie Juodojo akmens, dar vadinamo Meilės akmeniu. Keliautojai sustojo Viekšniuose, kur užsuko į Viekšnių vaistinės muziejų, išklausė pasakojimo, net išbandė, kaip skamba pianinas. Aplankė ir Gyvolių piliakalnį, esantį šalia Virvytės ir bevardžio upeliuko santakos. Smagūs, praturtėję žiniomis grįžo stovyklautojai.

O vakare mūsų laukė gamtos viktorina. Pasidalijome komandomis, išsirinkome kapitonus ir atlikome įvairias užduotis. Teko atpažinti gyvūnus, atspėti pagal jų leidžiamus garsus, pagal komandos pasakojimą apie gyvūną ir panašiai. Geriausiai sekėsi komandai ,,Arbūziukai“, kurie ir tapo viktorinos nugalėtojais.

Nepamirštamas buvo paskutinis vakaras, tiksliau naktis. Žiūrėjome net keturis filmus. Kai kurie stovyklautojai nemiegojo visą naktį, kiti užsnūdo gal valandai. Miegančius paženklinome dantų pasta. Tikrai smagiai praleidome paskutinę naktį stovykloje.

Jaunoji žurnalistė Kotryna

Birželio 14 diena

Birželio 14 – gedulo ir vilties diena, mes, stovyklautojai, irgi to nepamiršome. Jau anksti ryte prie stovyklos suplevėsavo trispalvė su juodu kaspinu. Tada visi rinkomės aktų salėje, kur istorijos mokytoja trumpai papasakojo apie skaudžią mūsų šalies praeitį. Atsiminimais dalijosi misijoje ,,Sibiras“ pabuvoję matematikos mokytojas S. Dambrauskas ir pavaduotojas ūkiui Šadauskas, kurie vyko tvarkyti apleistų tremtinių kapų. Tada klausėme dainų, o po to žiūrėjome filmą.

Po pietų gamtos tyrėjai išvyko į Akmenę, kur lankėsi Akmenės krašto muziejuje. Ten matė ne tik drugelių nuotraukas, dieninių drugelių kolekciją, bet ir gyvus drugelius, galėjo juos paimti į rankas, stebėti, kaip jie ,,užkandžiauja“, apžiūrėti pašto ženklus su drugeliais ir kita.

Vakare vyko orientacinės varžybos linksmai. Vėl skirstėmės į keturias komandas. Pirma užduotis buvo išgydyti žmogų, kitaip sakant, suteikti pirmąją medicininę pagalbą. Vėliau turėjome bėgti į mokyklą ir surasti po vieną daiktą. Trečiai užduočiai davė lapus su užduotimis ir vėl reikėjo bėgioti po Židikus. Užduotys buvo tokios: nusifotografuoti žolėje, nufilmuoti, kaip dainuojam mėgstamiausios dainos priedainį ir daug kitų užduočių.

Jaunosios žurnalistės paklausinėjo stovyklautojų, kas labiausiai patiko stovykloje. O patiko tikrai skirtingi dalykai: vieniem patiko lankomi užsiėmimai, kitiems nepamirštamos įvairios varžybos, o ypač orientacinės, kuriose buvo ir lengvų, ir sunkių užduočių. Jaunosios žurnalistės Gabijos nuomone, buvo smagu konkuruoti, bet varžybos ir išmokė, kad niekada negalima nuleisti rankų, reikia pasitikėti savimi, būti užsispyrusiam, kad įveiktum save. Stovyklautojams didelį įspūdį paliko smagūs vakarai, praleisti kartu žiūrint filmus, bendraujant su draugais, geriau pažįstant vieni kitus.

Jaunoji žurnalistė Agnė

Svečiuose – skautai

Kaip įprasta, ryte atsikėlėme ir papusryčiavę ėjome į veiklas: kai kurie skubėjo į muzikos užsiėmimą dainuoti, kiti į dailę piešti. Kaip visada ten užtrukome iki pietų, o po to turėjome laisvą popietę: vieni linksmai kalbėjosi, kiti ilsėjosi sofose. Pailsėję vėl kibome į užsiėmimus: kas skubėjo tęsti dailės darbelių, kiti sportavo.

19 valandą pas mus atvyko skautai. Su jais žaidėme įvairiausius žaidimus: susipažinimo žaidimą, du stovi, trečias bėga, drakoną, riterį, princesę, dainavome dainas apie picą ir rūbus. Atsisveikinę su skautais žiūrėjome filmą. Buvo labai linksma, kai kurie turėjo traškučių, picų ir visokio nesveiko maisto, tai užkandžiavome. Smagi buvo diena.

 Jaunoji žurnalistė Gabija

 
 

Nepamirštama išvyka į Šaltiškių molio karjerą. Kalbų vakaras

Birželio 12, praleidę savaitgalį namuose, vėl susirinkome į stovyklą. Nuo pat ryto pasklidome po įvairius užsiėmimus. Gamtos tyrėjai, nors lynojo lietus, jo neišsigando ir išvyko į išvyką į Šaltiškių molio karjerą. Kadangi lijo, tyrėjai pamatė tikrą vaizdą – daug molio, klampynę, teko pajusti molio svorį ant savo batų. Vaikai matė, kaip dirba molio kasamoji, ir sužinojo, kad molį tiekia Akmenės cemento gamyklai. Ten rado fostilijų kriauklyčių, triaso periodo firozauro dantų kaulo dalių, unikalių, niekur kitur nerandamų. Ir nors suliję, sušlapę, bet patyrę nepatirtų nuotykių gamtos mylėtojai grįžo iš išvykos.

 Tie, kurie nevažiavo, ėjo į dailės užsiėmimus. Po pietų tęsėsi dailės ir muzikos užsiėmimai. O vakare vyko kalbų vakaras. Šiandien prie stovyklautojų prisijungė ir latviai su savo vadovu, tai ir jie dalyvavo renginyje. Stovyklautojai pasidalijo į 4 komandas, išsirinko pavadinimus ir šūkius, o tada jų laukė netikėtumas – šūkį išversti į kurią nors užsienio kalbą. Bet dalyvių užduotis neišgąsdino: vieni šūkį išvertė į anglų kalbą, o kiti nustebindami mokytojas – į ispanų ir latvių kalbas. Tada komandos dalyvavo viktorinoje apie kalbas, piešė ir spėjo patarlę, bandė žodį parodyti judesiais, kiti spėjo ir sekėsi gana neblogai. Vadinasi, net nemokėdami kalbos, gebėtų bendrauti. Vėliau laukė anglų kalbos užduotėlės: iš raidžių sudėlioti pasislėpusį žodį, užrašyti žodžių keičiant po raidę ir kitos. Rusų kalba pirmiausia žaismingai pakartojo abėcėlę, tada teko parašyti paslėptus žodžius, mėnesių pavadinimus kryžiažodyje, surašyti sekamos pasakos veikėjus. Kadangi keli mokiniai mokosi vokiečių kalbos, tai buvo kelios užduotys vokiečių kalba: pasakyti abėcėlę, savaitės dienas, metų laikus, mėnesių pavadinimus. Po kalbų užduočių pakvietėme prisistatyti latvius, norėjome išgirsti latvių kalbą, nes jie irgi baltai kaip ir mes lietuviai. Tada paaiškėjo geriausiai žinantys apie kalbas – tai pirmoji komanda, kuri gavo saldų prizą. Labai nedaug nuo jų atsiliko ir komanda, pasvadinusi ,,Abėcėle“.

Po renginio grįžę žiūrėjome filmą. Šauniai prabėgo mūsų diena.

 Jaunoji žurnalistė Gabija

Apsilankė švedai

Penktadienį, birželio 9 dieną, iš pat ryto gamtos tyrėjai išsiruošė į gamtą stebėti ir tirti Židikų apylinkes. Stovyklautojai tyrė oro švarumą ir vandenį. Oro švarumą gamtos tyrėjai tyrė pagal kerpes ir pastebėjo, kad prie kelio oras labiau užterštas. Stebėdami vandens telkinius, pamatė, kad labiausiai užterštas parkelyje esantis tvenkinukas. Ten daug dumblių ir pačių žmonių paliktų šiukšlių.

Tie, kurie liko, mokėsi šokių, kiti tęsė darbus dailės užsiėmimuose, kur juos ir aplankė mūsų stovyklos rėmėjai – švedai. Jie apžiūrėjo mūsų sukurtus darbelius, stebėjo, kaip mes dirbame. Po pietų pratęsėme savo darbus, o po to išvažiavome į namus. Taip prabėgo pirmoji savaitė stovykloje.

Jaunieji žurnalistai

Susitikimas su savanoriais

Birželio 8 rytą kaip ir kasdien ėjome į dailės ir muzikos užsiėmimus, o popiet vyko dailės ir sporto užsiėmimai.

Vakare atvažiavo savanoriai iš 603 kuopos. Jie papasakojo apie kariuomenę ir leido apsirengti jų apranga. Vyko tokia nedidelė viktorina, už dalyvavimą joje gavome prizus. Po to ėjome į sporto salę, kur vykdėme įvairias užduotis. Vyko estafetės: padaryti kūlverstį, apsirengti karinę aprangą, paimti kamuolį ir bėgti gyvatėle, daryti šuoliukus, atsilenkimus ir kita.

Po varžybų tie, kurie norėjo, žiūrėjo filmą, kiti sėdėjo savo kambariuose.

Jaunoji žurnalistė Gabija

Orientacinės varžybos

Birželio 7 dieną nuo pat ryto vaikai užsiėmė įvairiomis veiklom: vieni piešė, kiti dainavo, pradinukai lipdė iš molio kirminus, sraiges ir kitokius įdomius lipdinius, kurių juos mokė keramikė, tyrinėjo gamtą.

Vakare vyko orientacinės varžybos. Buvo  sudarytos keturios komandos, kurioms reikėjo bėgioti po Židikų miestelį ir ieškoti nurodytų objektų. Užduotys buvo pačios įvairiausios: nusifotografuoti prie karvės, Židikų grandies, nors niekas nežinojo, kas tai. Reikėjo rasti Liepų 13, o tokio adreso nėra. Teko nueiti prie pavėsinės ir nusifotografuoti ne tuščiomis, fotografuotis su Židikų seneliais ir naminiais gyvūnais.

Visos rungtys truko maždaug 2 valandas. Po varžybų buvome labai pavargę, kai kurie patyrė traumų, bet buvo linksma.

Jaunoji žurnalistė Rugilė

Stovyklautojų krikštynos

Birželio 6 dieną visi kėlėsi ir, kaip įprasta, ėjo į užsiėmimus: dainavo, šoko, popiet laukė dailės ir sporto užsiėmimai.

Vakaras nebuvo kaip visada, nes stovyklautojų laukė krikštynos. Visi pasidalijo į keturias grupes, išsirinko vadovus ir komandų pavadinimus: ,,Gariūnai“, ,,Žaliukai“, ,,Dvejetukininkai“ ir ,,Bosai“. Vadovus reikėjo apipiešti, kad išsiskirtų. Po to rinkome pavaduotojus, kuriuos reikėjo kuo daugiau aprengti. Tada vyko estafetės: bėgimas su maišais, bėgimas dviese su lankais, pritūpimų darymas susikibus už rankų su komandos draugais, ,,plaukimas upe“, ilgiausios virvės iš rūbų rišimas. Po estafečių laukė protų mūšis. Buvo išrinkti nugalėtojai. Po visų įdomių užduočių svaidėmės vandens pripiltais balionais.

Po krikštynų visi buvome pavargę, bet kupini įspūdžių.

Jaunoji žurnalistė Agnė

Stovyklos atidarymas

Tik pasibaigus mokslo metams, birželio 5 dieną Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos mokiniai, kurie pageidavo, rinkosi į stovyklą. Aktų salėje stovyklos koordinatorė Roberta supažindino vaikus su veiklomis: dailės, muzikos, šokių, sporto, jaunųjų žurnalistų, gamtos ir kitomis, stovyklautojus pasveikino gimnazijos direktorė. Buvo pakelta stovyklos vėliava, o tada mes visi skubėjome pasirinkti patinkančius užsiėmimus.

 Vakare žiūrėjome filmą. Taip nejučia ir prabėgo pirmoji diena.

Jaunoji žurnalistė Gerda​

XVII – asis jaunųjų menininkų sąjūdis Žemaitijoje “Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersonas”

Plungės kultūros centras septynioliktus metus kvietė vaikus ir jaunimą dalyvauti jaunųjų menininkų sąjūdyje „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersenas“. Pagrindinis projekto tikslas yra puoselėti tautodailės tradicijas vaikų ir jaunimo tarpe, atskleisti talentingiausius, pagerbti unikalaus žemaičių skulptoriaus Stanislovo Riaubos atminimą. Šiais metais projekte dalyvavo 76 jaunieji menininkai, parodoje – konkurse buvo eksponuojami skulptūros, tapybos, grafikos ir taikomosios dailės kūriniai. Projektui talkino 22 dailės ir technologijų mokytojai.
Didžiuojamės, džiaugiamės ir sveikiname Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos mokinius: I klasės mokines Laurą Vaitkutę ir Agnę Damulytę, merginos apdovanotos Švedijos Boxholmo organizacijos piniginiais prizais, III klasės mokinės Goda Vaitkutė, Agnė Mumgaudytė, Reda Gedvilaitė, Erika Baublytė, I klasės mokinys Justinas Smulkys, 6 klasės mokinės Augustė Kavaliauskaitė ir Agnė Kvederaitė apdovanoti Plungės kultūros centro ir UAB ,,Ladonas“ įsteigtais prizais, 8 klasės mokiniai Ovidijus Steponavičius, Goda Saltonaitė, II klasės mokinės Simona Raštikaitė, Ligita Skirzgilaitė, I klasės mokinė Aistė Simėnaitė apdovanoti padėkos raštais.

Sveikiname parodos – konkurso dalyvius, prizininkus ir linkime kūrybinės sėkmės!

 

Apsilankėme Latvijoje

Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos  grupė 7 – 11 klasių moksleivių gegužės 29 d. Latvijos  Respublikos Kalnu vidurinės mokyklos kvietimu lankėsi Vainodės rajone. Kartu su Latvijos moksleiviais apsilankėme Volzbaho kalne kur žiemos sezonu įrengta 100 m. nusileidimo trasa (slidėmis, snieglentėmis, rogėmis). Esant tinkamomis oro sąlygomis, veikia keltuvas ir yra apšvietimas. Kitais metų laikais – puiki vieta pasivaikščioti.

Embūtės slėnis – viena gražiausių ir paslaptingiausių Kuržemės vietų – padavimų ir legendų žemė. Šiose vietose ieškoma garsaus padavimo apie uždraustą kušių genties vado Indulio ir vokiečių komtūro dukros Arijos meilę ištakų. Toje vietoje, kur jie susitiko, dabar žaliuoja Indulio ir Arijos ąžuolai. Mokslininkai teigia, kad Embūtės kalvynas yra viena pirmųjų Latvijos vietų, iš kurios ėmė trauktis ledynai. Iki krikščionybės įvedimo čia, ant aukščiausios Kuržemės kalvos, buvusi didelė ir svarbi šventvietė – Krivių kalnas. Centrinėje slėnio dalyje iškilęs Kuršių ( Indulio) piliakalnis. Spėjama, kad čia kadaise stovėjusi medinė kuršių pilis.

Šioje vietoje Lietuvos karalius Mindaugas 1244 – 1245 m. kovėsi su kalavijuočiais.

Kelionės pabaigoje užsukome į buvusią Embūtės mokyklą. Čia dar pabendravome su Kalnu vidurinės mokyklos mokiniais ir išsiskyrėme nutarę kartu paminėti Baltų vienybės dieną.

Istorijos mokytoja Lidija Končiutė

Piešinių konkursas „Gandrus pasitinkant 2017“

Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos 1-8 klasių mokinių kūrybiniai darbai dalyvauja jau tradicija tapusiame piešinių konkurse „Gandrus pasitinkant 2017”, kurį organizavo Naisių Vasara.

 

Ekskursiją į Klaipėdą

Gegužės 26 d. Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos antrokai ir priešmokyklinukai vyko į pažintinę ekskursiją į Klaipėdą. Mūsų tikslas: aplankyti delfinariumą ir jūrą.

Anksti ryte visi gerai nusiteikę, prisikrovę kuprines maisto pajudėjome iš gimnazijos kiemo. Kelionė vaikams prailgo, vis klausinėjo, ar dar ilgai važiuosime.

Bet, pasiekus perkėlą ir pamačius keltą, nuovargio neliko nė kvapo. Kai kurie vaikai keltu kėlėsi pirmą kartą. Keldamiesi grožėjomės didžiuliu kruiziniu laivu. Vaikams sunku buvo įsivaizduoti, kad gali būti toks milžiniškas laivas.

Štai ir pagrindinis kelionės tikslas – delfinariumas. Kiek buvo džiaugsmo ir karštų plojimų, kai delfinai rodė savo programą!

Po delfinų pasirodymo patraukėme per kopas jūros link. Vaikai pamatė žydinčias pušeles, o pajudinus jų šakeles, pasipylė geltonos žiedadulkės. Jie net nežinojo, kad pušys taip gražiai žydi, o joms nužydėjus užauga kankorėžiukai. Stebėjo ir žydinčias žemuoges, ragavo kiškiakopūsčių. Kelionėje vaikams iškilo klausimas: o kas tos kopos? Pavargę ir alkani susėdome pasistiprinti, draugus pavaišinti. Pietaudami ir sužinojo, kas tos kopos.

Ir štai mūsų gintarinė jūra! Joje plaukiojantys laivai, pakrantėje kriauklelės ir nugludinti akmenukai! Nors vanduo ir šaltas, bet kaip nepabraidysi! Ir po smėlį reikia pabėgioti…

Namo grįžome pavargę, bet kupini įspūdžių, žinių ir geros nuotaikos.

Informaciją parengė mokytojos M. Paulauskaitė ir Dž. Vasiliauskienė

Paskutinio skambučio šventė

Gegužės 25 dieną skambutis paskutinį kartą skambėjo IV gimnazijos klasės mokiniams. Šventiškai pasipuošę jaunuoliai vyko į Renavo dvarą, o grįžusius juos pasitiko alyvinės spalvos gėlėmis ir pėdutėmis puoštas kelias iki klasės, kurioje vyko paskutinės pamokos. Po to pirmokėliai skambindami varpeliu vedė dvyliktokus į aktų salę, juos lydėjo gimnazijos moksleivių plojimai.

Vienuoliktokai paruošė šventę savo vyresniesiems draugams. Skambėjo mažesniųjų draugų dainos ir žodžiai, muzika, direktorės pavaduotojos Laimos Bartkuvienės, mokytojų linkėjimai. Dvyliktokai perskaitė testamentą, dėkojo tėveliams ir mokytojams už kantrybę ir rūpestį.

Koncertas Mamoms

Gegužės 9 dieną Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje vyko šventinis koncertas, skirtas Mamoms. Mokiniai kreipėsi į mamas šiltais žodžiais dėkodami joms už meilę ir rūpestį. Pirmiausia scenoje pasirodė mažiausieji – pradinukai, kurie mamoms skyrė eiles, dainas ir šokius, o svarbiausia šypsenas. O padainavę skubėjo įteikti mamoms su meile paruoštas dovanėles.

Vyresnieji mokiniai irgi neatsiliko: grojo, dainavo, linksmai nuteikė abiturientų daina. Mokyklos direktorė Rima Širvinskienė dėkojo susirinkusioms mamoms už meilę ir rūpestį savo vaikais, linkėjo kantrybės, saulės ir geros nuotaikos.  Mamos plojimais dėkojo vaikams už šiltą ir jaukų koncertą, už parodytą dėmesį.

Jaunųjų šaulių naktinė stovykla Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje.

Praeitą savaitgalį Židikų Marijos Pečkauskaiės gimnazijoje jaunieji šauliai gyveno pagal karišką režimą. Mūsų gimnazijos jaunųjų šaulių būrys organizavo jaunųjų šaulių naktinę stovyklą. Šioje stovykloje dalyvavo Tirkšlių Juozo Vitkaus – Kazimieraičio, Kalnėnų pagrindinių mokyklų ir Viekšnių, Mažeikių „Gabijos“, Sedos ir Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijų jaunieji šauliai. Stovyklos atidarymo proga jaunuosius šaulius pasveikino Židikų Marijos Pečkauskaitės direktorė Rima Širvinskienė, direktorės pavaduotojas Kazys Čepys, Židikų klebonas Antanas Šimkus. Kalbėjo Tirkšlių Juozo Vitkaus – Kazimieraičio pagrindinės mokyklos jaunųjų šaulių vadas Stasys Pauliukas. Stovyklos atidaryme dalyvavo Mažeikių 603 pėstininkų kuopos kariai Egidijus Šmukšta, Artūras Vitkus, Viktoras Jakimavičius, šaulys Aidas Krasauskas.

Po stovyklos atidarymo prasidėjo orientacinės varžybos po Židikų miestelį, kurių metu vaikai galėjo susipažinti su Židikų miestelio atmintinomis vietomis, paminklais, pastatais. Kartu su Mažeikių 603 pėstininkų kuopos kariais vaikai atliko fizinės ištvermės pratimus, dalyvavo estafečių varžybose, teorinių užsiėmimų metu kariai supažindino su Lietuvos kariuomenės struktūra, tarnyba. Atsakinėjo į vaikų klausimus.
Taiklumą jaunieji šauliai demonstravo šaudymo varžybose. Po įvairių rungčių vaikai galėjo žaisti sportinius žaidimus. Mokykloje vyko diskoteka.
Daugiausia emocijų sukėlė budėjimas naktį. Mokiniai turėjo saugoti mokyklą ir mokyklos teritoriją.Buvo suplanuota netikra diversija užimti mokyklą, bet kadangi postai buvo budrūs tai diversantams nepavyko užimti mokyklos.
Stovyklos uždarymo metu jaunieji šauliai buvo apdovanoti diplomais, o šaulių būriai dar ir padėkos raštais.
Norėčiau padėkoti už nuoširdžią pagalbą stovykloje 603 pėstininkų kuopos kariams Egidijui Šmukštai, Artūrui Vitkui , Viktorui Jakimavičiui, šauliui Aidui Krasauskui ir Tirkšlių būrio vadui Stasiui Pauliukui .

Informacija pateikė Gražina Mitkuvienė.